Lapkričio 2-3 dienomis Gdanke (Lenkija) Švarios Baltijos koalicija (Coalition Clean Baltic – CCB) sukvietė organizacijas – partneres į seminarą apie jūrinių šiukšlių sukeliamas problemas. Naujausių tyrimų duomenimis, su jūrininėmis šiukšlėmis susiduria ir nuo jų nukenčia daugiau nei 663 jūrinės rūšys, didžiąją tokių šiukšlių sudaro plastikas (apie 80 %).

Į seminarą susirinko įvairių šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Švedijos, Graikijos) visuomeninių organizacijų atstovai, kurie turėjo galimybę išsamiau susipažinti su jūrinių šiukšlių problema, jos stebėjimo metodais bei galimais problemos sprendimo būdais. Deja, neretai jie taikomi klaidingai, todėl užuot padėję išspręsti problemą, tik dar labiau ją pagilina. Nedidelė visuomenės dalis žino, jog greitai irstančio (bio-degradable) plastiko gaminai yra pritaikyti tik sausumos sąlygoms, o patekę į jūrinę aplinką yra tokie pat pavojingi, o kartais netgi pavojingesni nei įprasto plastiko gaminiai. Diskusijų metu buvo aptariama ne tik aiškiai matomų šiukšlių daroma žala ir pasekmės, tačiau ir mikropasltikų pavojus ekosistemoms.

Seminaro metu buvo pristatyta taikoma jūrinių šiukšlių monitoringo metodika, kurios tikslas – tam tikrose paplūdimių dalyse aptiktas šiukšles kuo objektyviau susikirstyti į kategorijas bei identifikuoti taršos šaltinius.

Specialiai sukurta mobilioji aplinkacija „Marine LitterWatch“, kuria efektyviai renkami duomenys apie pakrančių taršą, o kiekvienas susidomėjęs pilietis gali pateikti savo stebėjimų duomenis bei apžvelgti surinktą informaciją.

Seminaro dalyviai taip pat turėjo galimybę patys išbandyti taikomą  metodiką, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprasta, tačiau jūrinių šiukšlių identifikavimas kur kas sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, o kai kurie radiniai išties kelia nuostabą.

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos