Sausio 18 dieną Minske (Baltarusija) Švarios Baltijos koalicija (Coalition Clean Baltic – CCB) sukvietė į tarptautinę konferenciją apie tarpvalstybinio upių baseinų valdymo problemas rytiniame Baltijos jūros baseino regione. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 60 dalyvių iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Švedijos visuomeninių organizacijų, valstybinių institucijų bei regioninių įstaigų.

Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama trijų upių baseinams: Nemumo, Dauguvos bei vakarinio Bugo. Visos šios upės ypatingos tuo, jog teka per kelias kaimynines valstybes, kurios naudojasi šių upių ištekliais. Tokiems baseinams priklausančios valstybės turėtų glaudžiai bendradarbiauti sprendžiant upių valdymo, išteklių planavimo bei aplinkosaugines baseinų problemas.Konferencijos dalyviai turėjo puikią progą išgirsti ir susipažinti su šių upių baseinuose esančių valstybių atliktais tyrimais, identifikuotomis problemomis bei jų sprendimo metodais. Nemuno baseiną pristatė ir apie jo problemas kalbėjo Valdimir Zuev iš visuomeninės organizacijos „Nerush” bei Julija Petrošiūtė iš Lietuvos gamtos fondo.

Dauguvos upės baseino problemas aptarė Elita Kalnina, atstovaujanti visuomeninę organizaciją Latvijos aplinkos apsaugos klubas (Environmental Protection Club of Latvia). Vakarinio Bugo baseiną besidalinančių valstybių atstovai taip pat pristatė upės būklę, kylančias problemas bei taikytas sprendimo priemones. Apie jas kalbėjo Lenkijos bei Ukrainos aplinkosauginių organizacijų atstovai: Maria Staniševska iš Lenkijos ekologinio klubo (Polish Ecological Club) bei Petro Hrytsyshin iš organizcijos “WorldLab” Ukrainoje. Taip pat buvo pristatyti ilgamečio tarptautinio projekto rezultatai bei išvados apie klimato kaitos poveikį rytiniam Baltijos jūros baseino regionui. Baltarusijos ir Rusijos atstovai pristatė Nemuno baseine naudojamus vandens kokybės monitoringo įrankius, kuriais lengvai gali naudotis ir visuomenė bei kitų šalių gyventojai. Baltarusijos universiteto hidrologijos laboratorijos atstovė Yulia Veres papasakojo apie ilgalaikius ežero Naručio ekologinės būklės stebėjimus ekosistemos pokyčius bei jų priežastis ir pasekmes.

Antra konferencijos dalis buvo skirta darbui grupėse, kurios metu paskirti kiekvieno baseino koordinatoriai pristatė galimus upių ekologinių problemų ar net katastrofų scenarijus, o dalyviai atstovaudami politikus, visuomenines organizacijas bei žurnalistus bandė spręsti menamas aplinkosaugos problemas.

Lietuvos gamtos fondo informacija