Į aplinką patenkančios plastiko mikrodalelės sukelia didelių aplinkosaugos problemų visame pasaulyje. Mikroplastiko dalelių gausu kasdien naudojamose kosmetikos ir asmens higienos priemonėse, taip pat dideli kiekiai tokių dalelių susidaro yrant didesnėms plastiko atliekoms. Vienas reikšmingų taršos mikroplastikais šaltinių yra tekstilės pramonė.

Tekstilės gaminių mikrodalėlės yra labai mažos, todėl vandens valymo įrenginių filtrai negeba visų jų sulaikyti. Patekusios į aplinką jos labai lengvai pasiskirsto vandenyje bei visoje mus supančioje aplinkoje. Mikrodalelių dydis svyruoja nuo 5 milimetrų iki 3 mikrometrų. Palyginimui: žmogaus plauko storis yra apie 50 -100 mikrometrų, o raudonųjų kraujo kūnelių dydis siekia 6-10 mikrometrų. Tad tokios mikroplastiko dalelės gali būti smulkesnės nei mūsų raudonieji kraujo kūneliai.

Didžioji dalis tekstilės mikrodalelių į aplinką patenka nuo mūsų dėvimų sintetinių medžiagų (poliesterio, nailono, kaprono, akrilo ir kt.) rūbų bei juos skalbiant. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, jog sintetinės vilnos arba kitaip vadinamo fliso (angl. fleece) audinio švarkas kiekvieno skalbimo metu vidutiniškai paskleidžia apie 1,7 g mikrodalelių. Pastebėta ir tai, jog kuo drabužis senesnis, tuo daugiau mikrodalelių nuo jo paskleidžiama į aplinką. Tokių dalelių atsiskyrimui nuo audinio įtakos turi ir skalbimui naudojama skalbimo mašina bei parenkamas sklabimo režimas.

Siekiant tekstilės audiniams suteikti tam tikrų savybių, naudojamos įvairios cheminės medžiagos, kurios skalbimo metu taip pat kartu su plastiko mikrodalelėmis patenka į aplinką. Sintetiniai dažai tekstilės audiniams suteikia spalvą, o įvairios pagalbinės medžiagos pageriną jų efektyvumą ir atliekamas funkcijas. Tam tikroms kategorijoms (cianino, azo, ksanteno) priskiriami dažai ir kitos cheminės medžiagos naudojamos siekiant suteikti tekstilės audiniams atsparumą vandeniui ar antimikrobinių savybių. Tokių medžiagų bei dažų  patekimas į aplinką kelia potencialų pavojų ir žalą žmogaus sveikatai bei kitiems organizmams.

Vieno tyrimo metu nustatyta, jog perfluorintų cheminių medžiagų (PFCs) grupei priklausančios medžiagos aptiktos 36 iš 40 specialiuose lauko sąlygoms skirtuose tekstilės gaminiuose (striukėse, kelnėse, miegmaišiuose, palapinėse ir kt.). PFC medžiagos priklauso patvarių organinių teršalų (POT) grupei, o tai itin pavojingų žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagų grupė. Tokios medžiagos kelia didelį pavojų aplinkai, nes šie teršalai yra patvarūs (ilgai išlieka aplinkoje nesuskildami), kaupiasi gyvų organizmų audiniuose bei gali būti pernešami dideliais atstumais per orą, vandenį, kartu su migruojančiais gyvūnais.

Mikroplastikai (taip pat ir tekstilės mikrodalelės) sukelia didžiulį neigiamą poveikį įvairioms vandens ir sausumos ekosistemoms. Tokių dalelių ir jų pernešamų medžiagų, tokių kaip POT, aptinkama  žuvyse, filtruojančių moliuskų organizimuose, vežiagyviuose ir net banginiuose. Dalis tokių organizmų miršta, kiti - savyje sukauptą plastiką mitybos grandinę perduoda kitiems jais mintantiems organizmams. Manoma, kad didelė dalis maistui vartojamų žuvų, moliuskų ar vėžiagyvių, patenkančių ant mūsų stalo yra sukaupę nemažas plastiko „atsargas“ savo organizmuose.

Baltijos jūros regione daugiausia dėmesio skiriama mikroplastiko dalelėms, patenkančioms į vandens ekosistemas iš asmens higienos priemonių. Lietuvos gamtos fondas, kartu su kitomis tarptautinės tinklinės organizacijos Švarios Baltijos koalicija (CCB) narėmis, rengia ir atnaujina produktų, kuriuose yra mikroplastikų, sąrašus bei skatina vartotojus rinktis produktus, kurių sudėtyje nėra mikroplastiko. Tačiau jei kosmetikos pramonėje svarbus vaidmuo tenka gamintojams – jie plastiką gali pakeisti alternatyviomis natūraliomis medžiagomis, tekstilės pramonėje yra kur kas mažiau alternatyvų, kurios galėtų pakeisti sintetines medžiagas ar kitaip padėtų sumažinti mikroplastiko dalelių patekimą į aplinką.

Produktų su mikroplastiku sąrašas: http://www.ccb.se/wp-content/uploads/2016/04/Microplastic-Product_List_Lithuania.pdf

Lietuvos gamtos fondo informacija. Iliustracija - Laszlo Kubinyi; nuotrauka - Isantili, Shutterstock;