Pradėję skaičiuoti pirmąsias metų dienas vis dažniau pradedame ilgėtis pavasario. Kiek dar užtruks žiema ypač rūpi šikšnosparnių apsaugos specialistams, nes antra žiemos pusė šikšnosparniams yra kritinis laikas: jei šaltasis periodas užsitęs, vasarą sukauptos riebalų atsargos gali baigtis anksčiau nei šikšnosparniai galės jas pasipildyti. Ši grėsmė dar labiau padidėja, jei šikšnosparniai žiemavietėse trikdomi – pabusdami iš žiemos įmygio jie be reikalo sueikvoja kelių savaičių energijos atsargas.

Šiuo metu nustatyta, kad Lietuvoje gyvena 14 šikšnosparnių rūšių, visi jie yra vabzdžiaėdžiai. Šiltuoju metų laiku jie aktyviai medžioja įvairius vabzdžius: nuo uodų iki karkvabalių. Per naktį vieno šikšnosparnio sugaunamų vabzdžių masė sudaro apie 30 proc. šikšnosparnio kūno svorio. Jei grobis uodai, vienam šikšnosparniui pasisotinti reikia 3-5 tūkst., o jei grambuoliai – apie 20 tūkst. Ir taip kiekvieną medžioklės naktį! Ne veltui dar beveik prieš 100 metų kovai su maliariją platinančiais uodais buvo pasitelkti šikšnosparniai, kurie šios ligos židiniuose su užduotimi puikiai susidorojo ir išsaugojo tūkstančius gyvybių.

Artinantis žiemai šikšnosparniai patraukia į žiemavietes. Dalis Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių išskrenda žiemoti į piečiau esančias šalis, kiti pasilieka mūsų šalyje ir įsikuria rūsiuose, požeminiuose tuneliuose, bunkeriuose ir kitose panašiose vietose, kur, nesvarbu kaip lauke besikeistų temperatūra, viduje išlieka patovi apie 5 – 12 ^⁰C temperatūra. Čia jie tvirtai įsikimba į lubas, sienas ar sulenda į plyšius sienoje ir taip praleidžia apie 5 mėnesius. Žiemojimo metu sumažėja šikšnosparnio kūno temperatūra, sulėtėja kvėpavimas, širdies plakimas – prasideda žiemos įmygis (hibernacija). Tokios būsenos metu šikšnosparniai nesimaitina ir organizmo funkcijoms palaikyti naudoja per vasarą sukauptus riebalus.

Viena didžiausių mūsų šalyje šikšnosparnių žiemaviečių yra senasis Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis, kuris 2005 m. paskelbtas Europinės svarbos saugoma teritorija. Paskutiniais metais čia žiemos praleisti kasmet susirenka apie 1500 šikšnosparnių. Siekiant užtikrinti jų ramybę žiemojimo metu, daugiau kaip prieš dešimtmetį įėjimas į tunelį buvo užtvertas. Tačiau net betoninių blokų siena ir spygliuota viela nesustabdo smalsuolių, kurie bando atrasti būdų patekti į vidų. Šaltuoju metų laiku šie apsilankymai yra ypač pavojingi čia žiemojantiems šikšnosparniams – tuneliu vaikščiojantys žmonės gąsdina šikšnosparnius, šie bunda iš miego ir tam eikvoja gyvybiškai svarbias riebalų atsargas. Du ar trys tokie nubudimai šikšnosparnį gali pražudyti – jis gali nebesulaukti pavasario. Todėl labai prašome, atminkite patys ir bičiulius perspėkite: nežadinkite miegančio šikšnosparnio.

 Lietuvos gamtos fondo informacija