Įsibėgėjant pavasariui, dažnam pabunda žemės šauksmas, kviečiantis sėti ir akėti. Arimuose, gėlių darželiuose ar ant palangės – visa sėja turėtų vykti atsakingai, prisiimant atsakomybę už grėsmes, kurias Jūsų pasėtas augalas gali sukelti. Kiekvieną pavasarį primename apie invazinių augalų sukeliamas grėsmes, tačiau, deja, to nepaisydami, prekybininkai šių augalų sėklomis prekiauti nesiliauja. Todėl visos mūsų viltys – į Jus, atsakingi sėjėjai. Labai prašome nepirkti tokių augalų sėklų ir kreiptis į prekybininkus el. ryšio priemonėmis su prašymu liautis prekiavus grėsmę Lietuvos gamtai keliančių augalų sėklomis.

Svetimžemių rūšių įsigalėjimas yra vienas iš svarbiausių gamtos degradavimą lemiančių veiksnių visame pasaulyje. Svetimžemės rūšys – tai augalai ir gyvūnai, tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje jie niekada anksčiau neaugo, negyveno. Ypač agresyvios svetimžemės rūšys yra vadinamos invazinėmis. Jos geba įsikurti didelėje teritorijoje ir pakeisti ekosistemų savybes, būklę, tipą, išvaizdą.

Gausialapis lubinas, kurį dažnai mėgstama sodinti gėlių darželiuose, yra vienas pavojingiausių Lietuvoje išplitusių invazinių augalų. Dėl gebėjimo kaupti azotą jis naudingas žemės ūkiui, tačiau natūraliose teritorijose patręšdamas natūralias pievas jas sunaikina, ilgainiui paverčia beverčiais dilgėlynais. Gausialapis lubinas iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą atvežtas XX a. pradžioje, sėtas miškuose ir pamiškėse žvėrių pašarui, dirvožemiui pagerinti, iš jo formuotos priešgaisrinės juostos. Šie augalai greitai plinta ir tankiai suželia, taip sunaikina buvusias augalų bendrijas, vietinę pievų ir laukymių augaliją, pakeičia kraštovaizdį.

Nepaisant šio invazinio augalo keliamų grėsmių ir didžiulių gamtosaugininkų pastangų kovai su jo plitimu, Lietuvoje vis dar galima įsigyti šio augalo sėklų. Gausialapis lubinas, kaip dekoratyvinis ir žemės ūkio tikslais auginamas augalas puikuojasi daugelio sėklomis prekiaujančių prekybos tinklų lentynose, informaciniuose bukletuose ir interneto parduotuvėse. Invazinių rūšių kontrolę ir naikinimą Lietuvoje nustato Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas, kuriuo numatoma, kad „gyvybingų invazinių rūšių įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas“.

Pernai susisiekėme su šio augalo sėklomis prekiaujančiais prekybininkais ir informavome juos apie grėsmę gamtai, tačiau, deja, šio augalo sėklų vis dar gali įsigyti:

Invazinės rūšys kenkia ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai, žemės ūkiui, kitoms ekonomikos šakoms. Šiuo metu Europoje yra įvertinta tik 10 proc. invazinių rūšių daromos žalos, tačiau ir šie nuostoliai skaičiuojami 12 milijardų eurų. Europoje aptinkama apie 11 000 svetimžemių rūšių ir šis skaičius didėja neįtikėtinai sparčiai. Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 550 svetimžemių augalų rūšių, iš jų apie 19 rūšių yra invazinės ir dar apie 60 – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų.

Lietuos gamtos fondo informacija