Europinio ungurio ištekliai per paskutinius 30 metų sumažėjo drastiškai – šiuo metu yra likę vos 5 proc. buvusių jų išteklių. Esamos apsaugos priemonės yra neveiksmingos, todėl mokslininkai ir visuomeninės organizacijos nuolat ragina imtis efektyvių apsaugos priemonių. Lietuvos gamtos fondas pritaria praėjusią savaitę Europos Komisijos pateiktam pasiūlymui uždrausti ungurių žvejybą Baltijos jūroje bei ragina visas šalis nares uždrausti ungurių žvejybą nacionaliniuose vandenyse ir papildomai stiprinti ungurių apsaugą.

Verslinė ungurių žvejyba XX a. pabaigoje ir XXI a. Baltijos regione labai suintensyvėjo: vien Kuršių mariose 1955-1975 m. kasmet buvo sugaunama po 200-480 t. ungurių. Prieš kelis dešimtmečius smarkiai sumažėjo į Europą iš nerštaviečių atplaukiančių jauniklių – stiklinių unguriukų. Pradžioje jų gerokai sumažėjo tik Baltijos jūros regione, tačiau jau 1980 m. visoje Europoje fiksuotas 90 proc. nuosmukis. Unguriui, kažkada buvusiam įprastam daugelyje Baltijos jūros regiono pakrančių, upių ir ežerų, šiuo metu yra iškilusi grėsmė išnykti. Tokiam katastrofiškam populiacijos sumažėjimui visų pirmą įtakos turėjo pernelyg intensyvi žvejyba. Nykimą dar labiau paspartino ungurių parazitų iš Azijos paplitimas Europoje, buveinių nykimas, upių tvenkimas, vandens užterštumas, klimato pokyčiai ungurių gimtojoje Sargaso jūroje.

Šiuo metu taikomos apsaugos priemonės yra nepakankamos, o ungurių būklė vis dar sparčiai blogėja. Todėl ICES (International Council for the Exploration of the Sea – Tarptautinė jūrų tyrimų taryba) siūlo imtis esminių priemonių unguriui apsaugoti nuo išnykimo. Siekdama užtikrinti sėkmingą ungurių nerštą tolimosiose jūrose, Europos Komisija pasiūlė uždrausti verslinę ir mėgėjišką ungurių žvejybą Baltijos jūroje.

„Šis pasiūlymas teikia vilčių ir yra aiškus ženklas iš Komisijos, kad būtina imtis griežtų sprendimų siekiant apsaugoti ungurį nuo išnykimo “ sako Lietuvos gamtos fondo specialistas dr. Robertas Staponkus.

Nesivadovaudami mokslininkų teikiamomis rekomendacijomis, mes rizikuojame sąmoningai išnaikinti vieną iš vertingiausių žuvų rūšių Baltijos jūros regione. Todėl Lietuvos gamtos fondas pritaria tokiom EK pasiūlytoms priemonėms. Vis dėlto, siekiant užkirsti kelią ungurių nykimui, turi būti imtasi gerokai visų įmanomų apsaugos priemonių. Ungurių žvejyba turi būti uždrausta ne vien Baltijos jūroje, bet ir likusios Europos bei Šiaurinės Afrikos vandenyse. Ungurių žvejybą būtina stabdyti tol, kol ištekliai visiškai atsikurs. Mes norime pabrėžti, kad nacionaliniu lygiu taip pat turi būti imtasi priemonių, kurios užtikrintų laisvus migracijos kelius tiek iš Sargaso jūros migruojančioms lervutėms tiek migruojantiems atgal į nerštavietes unguriams:

·         žuvų pralaidų pritaikymas ungurių migracijai,

·         hidroelektrinių turbinų stabdymas ungurių migracijos laikotarpiu,

·         verslinės ungurių žvejybos stabdymas vidaus vandenyse.

“Mes raginame Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vyriausybes atsižvelgti ES rekomendacijas dėl gamtinių išteklių apsaugos bei laikytis žuvininkystę reglamentuojančių ES teisės aktų, kad Europiniam unguriui būtų duotas šansas išlikti“ sako Lietuvos Gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

Europinis ungurys yra sena ir unikali žuvų rūšis. Ji pradėjo formuotis dar prieš 3,5 milijonų metų, kuomet  Pietų ir Šiaurės Amerikas atskyrė Panamos sąsiauris  pradėjo formuotis dvi giminingos rūšys – Europinis ir Amerikinis unguriai. Europinis ungurys neršia Sargaso jūroje už 5000-6000 km nuo mūsų krantų. Ten iš ikrų išsiritusios lervutės 2-3 metus yra nešamos Golfo srovės kol pasiekia Europos krantus ir jau tada savarankiškai plaukia į mūsų upes ir ežerus. Vidaus vandenyse praleidę 4-7 metus ir sukaupę pakankamai atsargiai vėl migruoja į savo tolimąsias nerštavietes. Išgyvenusiam net Europos ledynmečius, kai dabartinės buveinės buvo užklotos šimtų metrų  storio ledu, unguriui dabar kur kas didesnę grėsmę kelia beatodairiška žmogaus veikla.

Daugiau informacijos:
Robertas Staponkus, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas

Tel: +370 647 81681

Email: robertas.s@glis.lt

Lietuvos gamtos fondo informacija. Sauliaus Kirvelos nuotrauka.