Lietuvos gamtos fondas su tarptautiniais partneriais pradeda vykdyti pelkių apsaugai ir atkūrimui skirtą projektą, kurio pagrindinis tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą iš pažeistųpelkių ir apleistų durpynų. 2016 metų rudenį startavęs projektas „CO 2 emisijų sumažinimas atkuriantnusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ truks penkerius metus ir busįgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3% viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30% pasauliniųanglies išteklių. Dėl žemės ūkio, miškininkystės ir kitų ūkio šakų plėtros nuolat vykdomi šlapyniųsausinimo darbai, dėl kurių pasaulis prarado beveik 20% pelkių išteklių. Europoje šie skaičiai dar labiaudrastiški. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87% Europos šlapynių šiuo metu yra prastos būklės.Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžiniški šiltnamio efektą sukeliančiųdujų kiekiai. Kasmet iš pažeistų Lietuvos šlapynių į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų angliesdvideginio, o tai sudaro labai reikšmingą mūsų šalies emisijų dalį. Šie skaičiai tampa itin aktualūsbeiškeičiančioje Europos Sąjungos strategijoje, kuri iki 2050 metų numato bendrą šiltnamio efektąsukeliančių dujų išmetamą kiekį sumažint net 80%.Projekto metu penkiose valstybėse atliekami pelkių atkūrimo darbai apims gana platų gamtinių buveiniųspektrą, todėl viena iš pagrindinių jo užduočių pasidalinti gerąja gamtotvarkos darbų praktika ir pritaikytiją ateityje. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimai pažeistose pelkinėse ekosistemose visdar nėra tikslūs. Tokiems tyrimams reikalingos brangios ir laikui imlios technologijos. Todėl ne kąmažiau svarbi šio projekto užduotis yra išmėginti ir praktikoje pritaikyti augalijos tyrimais paremtąanglies dvideginio išsiskyrimo apskaitos metodiką. Ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti,kad pažeistos pelkės augalinis rūbas gana tiksliai atspindi vietovės potencialų šiltnamio efektą sukeliančiųdujų išskiriamą kiekį. Todėl pritaikius šią metodiką bus galima gan tiksliai įvertinti kiek emisijų išskiriaskirtingų tipų ir skirtingo pažeidimo laipsnio pelkinės ekosistemos bei kaip numatomi gamtotvarkosdarbai padeda sumažint šių dujų išsiskyrimą, o tuo pačiu ir švelninti klimato kaitą.Bendras penkių metų trukmės projekto biudžetas yra 6,01 mln. EUR. Projekto veiksmus numatomaįgyvendinti net 15 skirtingų teritorijų, kurių bendras plotas 5261,3 ha. Lietuvoje numatoma atkurti net 5po visą šalį išsibarsčiusias vietoves 316 ha plote: Scaharos, Plinkšių, Pusčios, Amalvos ir Aukštumalosdurpynus. Tai kadaise sausinti ir likimo valiai palikti nebeeksploatuojami durpynai, kurių gamtinėmsvertybėms iškilo didelė grėsmė. Be jau kurį laiką naudojamų įprastinių pelkių atkūrimo priemonių –sausinamųjų griovių tvenkimo ir sumedėjusios augalijos šalinimo, kai kuriose Lietuvos vietovėse busatliekami ir pelkinių augalų pradmenų įkurdinimo darbai.Tarptautinis projektas ženkliai prisidės prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o kartu ir klimatokaitos mažinimo, vertingų buveinių atkūrimo bei visuomenės ir atsakingų institucijų sąmoningumo pelkiųapsaugos klausimais skatinimo. Lietuvos gamtos fondas su tarptautiniais partneriais pradeda vykdyti pelkių apsaugai ir atkūrimui skirtą projektą, kurio pagrindinis tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą iš pažeistų pelkių ir apleistų durpynų. Projektas „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ truks penkerius metus ir bus įgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3% viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30% pasaulinių anglies išteklių. Dėl žemės ūkio, miškininkystės ir kitų ūkio šakų plėtros nuolat vykdomi šlapynių sausinimo darbai, dėl kurių pasaulis prarado beveik 20% pelkių išteklių. Europoje šie skaičiai dar labiau drastiški. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87% Europos šlapynių šiuo metu yra prastos būklės. Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžiniški šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Kasmet iš pažeistų Lietuvos šlapynių į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų anglies dvideginio, o tai sudaro labai reikšmingą mūsų šalies emisijų dalį. Šie skaičiai tampa itin aktualūs beiškeičiančioje Europos Sąjungos strategijoje, kuri iki 2050 metų numato bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį sumažint net 80%. Projekto metu penkiose valstybėse atliekami pelkių atkūrimo darbai apims gana platų gamtinių buveinių spektrą, todėl viena iš pagrindinių jo užduočių pasidalinti gerąja gamtotvarkos darbų praktika ir pritaikyti ją ateityje. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimai pažeistose pelkinėse ekosistemose vis dar nėra tikslūs. Tokiems tyrimams reikalingos brangios ir laikui imlios technologijos. Todėl ne ką mažiau svarbi šio projekto užduotis yra išmėginti ir praktikoje pritaikyti augalijos tyrimais paremtą anglies dvideginio išsiskyrimo apskaitos metodiką. Ankstesnių mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad pažeistos pelkės augalinis rūbas gana tiksliai atspindi vietovės potencialų šiltnamio efektą sukeliančiųdujų išskiriamą kiekį. Todėl pritaikius šią metodiką bus galima gan tiksliai įvertinti kiek emisijų išskiria skirtingų tipų ir skirtingo pažeidimo laipsnio pelkinės ekosistemos bei kaip numatomi gamtotvarkos darbai padeda sumažint šių dujų išsiskyrimą, o tuo pačiu ir švelninti klimato kaitą. Bendras penkių metų trukmės projekto biudžetas yra 6,01 mln. EUR. Projekto veiksmus numatoma įgyvendinti net 15 skirtingų teritorijų, kurių bendras plotas 5300 ha. Lietuvoje numatoma atkurti net 5 po visą šalį išsibarsčiusias vietoves 465 ha plote: Scaharos, Plinkšių, Pusčios, Amalvos ir Aukštumalos durpynus. Tai kadaise sausinti ir likimo valiai palikti nebeeksploatuojami durpynai, kurių gamtinėms vertybėms iškilo didelė grėsmė. Be jau kurį laiką naudojamų įprastinių pelkių atkūrimo priemonių – sausinamųjų griovių tvenkimo ir sumedėjusios augalijos šalinimo, kai kuriose Lietuvos vietovėse bus atliekami ir pelkinių augalų pradmenų įkurdinimo darbai. Tarptautinis projektas ženkliai prisidės prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o kartu ir klimato kaitos mažinimo, vertingų buveinių atkūrimo bei visuomenės ir atsakingų institucijų sąmoningumo pelkių apsaugos klausimais skatinimo.