Lašalo patelė (Richard Bartz (Wikimedia Commons, CC BY-SA 2.5) nuotr.)

Jei šiuo metu nuspręsite pasivaikščioti naktinėmis Vilniaus gatvėmis, galite nemenkai nustebti ir netgi išsigąsti – po žibintais dūzgia spiečiai lašalų. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Adelė Markevičiūtė pastebi, kad vienas liepos vakaras pasitaikė itin šiltas – dėl šios priežasties lašalai vienu metu išsinėrė iš savo lervų, tapo vadinamaisiais suaugėliais ir dabar teturi kelias dienas susirasti porai bei padėti kiaušinėlius. Todėl tai, ką matote vaizdo įrašuose, galima sakyti, yra lašalų „naktinis klubas“.

Jokio maisto – tik pareiga pratęsti giminę

„Didžioji lašalų gyvenimo dalis prabėga kai jie dar būna lervos stadijoje. Jų lervos gyvena po vandeniu, upės ar ežero dugne. Lervos maitinasi, auga, ir atėjus momentui tapti suaugėliu, išsineria. „Suauga“ tokiam paskraidymui, kuris tetrunka kelias dienas. Filmuota medžiaga įrašyta naktį iš liepos 17-osios į liepos 18-ąją (ją galite pamatyti Lietuvos gamtos fondo „Facebook“ paskyroje). Tąnakt jie buvo labai aktyvūs, tačiau viso to skraidymo, būrimosi esmė: surasti patiną arba patelę. Jie poruojasi ore“, – lašalų gyvenimo ciklus paaiškino A. Markevičiūtė.

Gamtosaugininkės teigimu, lašalai ritasi aktyviau apšviesti mėnulio šviesos – miestuose, greičiausiai, jų virtimą suaugusiais vabzdžiais paskatina ir ryškiai šviečiantys žibintai. Po poravimosi patelė iškart skuba dėti kiaušinių į upės vandenį, o patinėlis gali apvaisinti dar kelias pateles – jei spėja tai padaryti iki savo žūties.

Ir nors atrodytų, kad alkanam šikšnosparniui nėra geresnio radinio už tokį po žbintu vykstantį lašalų vakarėlį, A. Markevičiūtė tikina, kad lašalai buriasi tam, kad jaustųsi saugiau.  Mat skraidant dideliame būryje atskiram individui sumažėja tikimybė būti sučiuptam plėšrūno. Patys maitinimusi tomis dienomis jie visai nesirūpina – ką jau beprivalgysi, kai mirtis nenumaldomai artėja ir reikai atlikti pareigą – pratęsti giminę. Pašnekovės teigimu, lašalų žarnynas tomis dienomis prisipildo oro, jie gali gerti vandenį, tačiau nesimaitina.

„Apskaičiuoja“ kokį atstumą upė nuneš padėtus kiaušinius

Lašalai žmogui nedaro jokios žalos, atvirkščiai – kai kurios lašalų rūšys byloja, kad tvenkinio, kuriame gyvena lervos, vandens kokybė yra labai gera. Tačiau šiuo atveju tą pasakyti apie Nerį užtikrintai negalima – nežinoma, kokia lašalų rūšis nufilmuota vėlų antradienio vakarą.

Kai kas naktį gali supainioti lašalus su uodais, tačiau šie vabzdžiai yra stambesni, jų sparneliai – balti, o ne permatomi ir kūno gale lašalas turi tris ataugas, vadinamas cerkais.

Šie vabzdžiai gegužės pabaigoje buvo užplūdę ir Kuršių neriją. A. Markevičiūtė pastebi, kad net jų angliškas pavadinimas – Mayfly, (May- angl. Gegužė) sufleruoja, jog lašalai dažniausiai ritasi gegužę. Kodėl sostinėje jie nusprendė „suaugti“ tik dabar – sudėtinga atsakyti.

Beje, A. Markevičiūtė pasakoja apie įdomų šių vabzdžių instinktą – prieš dėdama kiaušinius patelė paskrenda kiek aukštyn palei upę, įvertindama tai, kad srovė juos paneš iki šie prisitvirtins prie dugno. Vabzdžiai apskaičiuoja atstumą, kad lervos gyventų maždaug toje vandens telkinio vietoje, kur išsirito patelė.

„Jei jie visuomet kiaušinius dėtų tik pasiekę upės vagą, išeitų, jog galiausiai tie kiaušiniai nukeliautų į jūrą. Nes kiaušiniai dažniausiai dėl upės tėkmės yra šiek tiek panešami pasroviui“, – samprotavo gamtosaugininkė.