Ar pastebėjote šiemet „žydinčią“ Baltijos jūrą? Ir jūs prie to prisidėjote. Kaip? Mes valgome produktus, užaugintus ūkiuose, kurie gausiai tręšiami azoto ir fosforo trąšomis. Vis dar nėra daug entuziastų, kurie valdo ekologinius ūkius, triūsia sunkiau, kad žemė atsigautų, o gamta nepatirtų jokios papildomos taršos. Tokiems entuziastams Lietuvos gamtos fondas kasmet įteikia apdovanojimą „Baltiją tausojantis ūkininkas“. Šiemet jį pelnė biodinaminis Vaivos ir Giedriaus Kosų ūkis „Miško sodai“.

Karštomis vasaromis galime įsitikinti, jog eutrofikacija arba kitaip vandens žydėjimas vis dar išlieka viena iš opiausių Baltijos jūros problemų. Šių metų vasarą Baltijos jūros krantai Lenkijoje taip „sužydo“ žaliais dumbliais, jog netgi buvo uždaryti paplūdimiai. (https://earthobservatory.nasa.gov/images/92462/summer-blooms-in-the-baltic-and-barents). Pagrindinės medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. Šios medžiagos į aplinką pateka iš ūkininkų laukų, kai pertręšus ir augalams nesunaudojus fosforo bei azoto, jie išplaunami į artimiausias upes, o toliau – ir į Baltijos jūrą. Šiandien į jūrą suteka keturis kartus daugiau azoto ir aštuonis kartus daugiau fosforo, nei prieš gerą šimtmetį. Pasekmės – ir pakrantės žydi 30-40 kartų dažniau.

Pasaulio gamtos fondas kartu su organizacijomis – partnerėmis (Lietuvoje šią organizaciją atstovauja Lietuvos gamtos fondas)  kasmet skelbia tarptautinį konkursą „Baltiją tausojantis ūkininkas“ (ang. „Baltic Farmer of the Year Award“). Šiuo konkursu siekiama pasidalinti gerąją patirtimi bei paskatinti ūkininkus prisidėti prie vandens taršos mažinimo savo ūkiuose pritaikant aplinkai draugiškus ūkininkavimo metodus. Nugalėtojas renkamas šalies ir viso Baltijos jūros regiono mastu. Nacionalinis  nugalėtojas apdovanojamas 1000 eurų piniginiu prizu, o regiono  nugalėtojas (renkamas iš 9 savo šalies titulo laimėtojų) gauna 10 000 eurų vertės piniginį prizą.

Ūkio šeimininkė: skaudu buvo į šią žemę žiūrėti

Šiais metais Lietuvos nacionalinio etapo nugalėtojais tapo  Vaiva Jundulaitės – Kosienės ir Giedriaus Koso ūkis „Miško sodai“. Šis ūkis jau 4 metus turi biodinaminio ūkio sertifikatą „Demeter“. Ūkis įkurtas tarp pušynų bei pelkių iš tiesų primena miškuose esantį sodą.

Vaiva Jundulaitė-Kosienė prisimena, jog iš pradžių jų ūkis veikė, kaip paprastas, tuomet – kaip ekologinis ūkis ir galiausiai gavo biodinaminio ūkio sertifikatą. Kodėl šiai šeimai norėjosi siekti vis aukštesnio ir aukštesnio gamtos tausojimo lygio?

„Nusipirkau sodybą, tačiau iš pradžių visiškai nežinojau, ką čia veiksiu. Pati esu kaimo vaikas, maitinta visais šviežiais, namuose užaugintais produktais. Pradėjau galvoti, kad iš šios žemės reikėtų kažkaip pragyventi, tačiau žemės čia, aplink Platelius, yra labai prastos. Toks smėlis, priesmėlis. Jei kažką pasodini: metai, dveji ir ta žemė taip nusialindavo, kad daugiau niekas joje nebeaugdavo. Skaudu buvo ir žiūrėti. Pradėję auginti ir rinkti žolynus iškart siekėme ekologinio ūkio sertifikato ir jį gavome. Tačiau ekologija nepadėjo išspręsti nualintos žemės problemos“, – prisimena V.Jundulaitė-Kosienė.

Vaiva ir Giedrius Kosai gyvulių neaugino, iš kaimyno paprašydavo mėšlo, tačiau, pasak Vaivos, jis tarsi „ištirpdavo“ ant žemės be didesnės naudos. Tradicinėmis trąšomis savo augalų tręšti ūkininkai net negalvojo, o daugiau ekologiškų alternatyvų be mėšlo neatrado. Ūkio šeimininkė pradėjo ieškoti būdų, kaip padėti šiai žemei. Paieškos ir atvedė iki biodinaminės žemdirbystės.

„Nemoku net papasakoti: dabar eini per ūkį, ir jauti, kad ta žemė – visko pilna. Ir kad čia visiems gerai...“ – džiūgavo sprendimą pagaliau radusi pašnekovė.

Gyvulinius trąšų priedus „skolinasi“

Vaiva dabar gamina specialius nuovirus iš pačių augalų ir tikina, kad pasikeitimai ūkyje įvyko labai greitai: jau antraisiais biodinaminio ūkio gyvavimo metais, ji pastebėjo kitokią žemės struktūrą, daug gausesnį derlių.

„Gal didžiausią naudą duoda kompostavimas. Kompostuojame viską: ir ką nuravime, ir lapus, kuriuos sugrėbiame, ir maisto atliekas. Visą žalią masę, kurią begalime surinkti aplink. Pirmaisiais metais neturėjome gero komposto, antraisiais – jau turėjome, ir įterpėme jį į žemę. Ir tuomet, dar nupurškus augalus biodinaminiais preparatais, viskas labai stipriai ūgtelėjo“, – pastebi V. Jundulaitė-Kosienė.

Purškalams gaminti, pasak ūkininkės, naudojamos ramunėlės, kiaulpienės, kraujažolė, ąžuolo žievė.

„Šie augalai naudojami ir medicinoje. Jie – stiprūs. Tiesa, tikrame biodinaminiame ūkyje turėtų augti ir gyvuliukai. Mes kol kas visus reikiamus gyvulinės kilmės ingredientus „skolinamės“ iš kitų panašių, ekologinių arba biodiniaminių ūkių. Tai  – ir mėšlas, ir ragai. Iš jų gaminame biodinaminius preparatus“, – pasakojo V. Jundulaitė-Kosienė.

Preparatais augalai purškiami tam tikru dažnumu ir tam tikru metu, susijusiu su mėnulio fazėmis.

„Jei nori ką nors iš žemės paimti, reikia ir įdėti, ar ne?“

Kosų ūkis prekiauja vaistažolėmis, prieskoniniais augalais, daržovėmis bei iš ūkio augalų išgaunamais produktais. V. Jundulaitė-Kosienė sako, kad pirkėjus dažniausiai atveda įprastas noras įsigyti skanios arbatos. O dargi – lietuviškos ir iš pačios Žemaitijos nacionalinio parko širdies, švarios vietovės. Ir tik vėliau klientai pradeda klausinėti, kokius negalavimus šios vaizstažolės gali panaikinti.

„Tos problemos būna tokios gana paprastos: na, žmogus ieško arbatos lengvesniam atsikosėjimui ar žino, kad jam kažkas negerai su skysčiais – yra tam skirtos vaistažolės. Bet kad kažkas labai vertintų, jog jos dar ir ekologiškos, biodinaminiu būdu išaugintos... Mažuma. Nebent tie, kurie iš Vilniaus pusės atvažiuoja“, – sakė pašnekovė.

Ji priduria, kad darbo prižiūrint biodinaminį ūkį tikrai  yra daugiau. Tačiau Vaiva junta skirtingą produkcijos kokybę (lyginant su tais laikais, kai dar tebuvo ekologinis ūkis).  

„Man visuomet buvo svarbu, ką aš valgau, kad produktas būtų sveikas, teisingas. Todėl ir ūkyje mums kokybė svarbesnė už kiekybę, – pabrėžia V. Jundulaitė-Kosienė. – Į žemę žiūriu kaip į gyvą organizmą. Tad jei nori ką nors iš jos paimti, turi ir įdėti, ar ne? Tokia logika, manau, turėtų veikti pas kiekvieną ūkininką ir tai išspręstų daugybę problemų. Jeigu kitas nueina, nusiperka trąšų, na, mes tuo metu maišom kažkokį savo preparatą. Taip, ilgiau užtrunkam. Bet vėliau labai džiaugiamės ta grąža“, – šypsojosi ūkio šeimininkė.

Tradiciškai ūkininkaujančius priverčia susimąstyti

Ūkyje „Miško sodai“ vyksta įvairių iš užsienio atvykusių svečių seminarai, taip pat edukaciniai užsiėmimai norintiems geriau pažinti lietuviškas vaistažoles.

„Labai džiaugiuosi, kai atvažiuoja kiti ūkininkai. Buvo atvažiavę ir iš tų cheminių ūkių ir labai stebėjosi: „Klausyk, bet mano ūkyje patręšta ir taip niekas neauga!“. Vadinas, žmogus pradeda mąstyti. Tada jau pradedame kalbėti apie visą tų cheminių trąšų žalą: kad tai neveikia gerai, tai momentinis rezultatas, bet ilgainiui žemė juk kenčia. Aš manau, kad daug kas susimąsto: o ką mes paliksime po savęs? Anūkai, vaikai – jau yra alergiški arba netoleruoja daugybės produktų! Kodėl? Nes dauguma produktų yra chemizuoti, užteršti –  mūsų organizmams to nereikia“ – sakė V.Jundulaitė-Kosienė labai mėgstanti svečius „užvesti“ ant panašių temų.

Nors Kosai savo ūkyje taiko daugybę žemės derlingumą didinančių veiklų, tačiau visiškai nesitikėjo Lietuvos metų „Labiausiai aplinką tausojančių ūkininkų“ titulo.

„Visiškai nesitikėjome. Net anketą užpildėme, nes tiesiog įdomu buvo atsakyti į klausimus. Dabar tikiuosi, kad kažkas sužinojęs, išgirdęs ar perskaitęs, dar kartą pagalvos: „Kažin, kuo jie ten užsiima?“ Gal atkreips dėmesį į tuos sertifikatus, būtent tokį ūkininkavimą. Gal tai bus pavyzdys ir jauniems žmonėms  – kad galima taip ūkininkauti ir pragyventi. Ir gerai pragyventi“,– vylėsi ūkio šeimininkė.

Vyks į tarptauninį laimėtojų susitikimą

Šįmet Vaiva ir Giedrius Kosai vyks į „Baltiją tausojantis ūkininkas 2018“ finalą Jonšiopinge. Ten susitiks visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių šalių geriausi ūkininkai. V.Jundulaitė-Kosienė sako, jog visuomet laukia ir vertina tokius susitikimus.

„Ir važinėjam, ir domimės. Pernai mūsų ūkis buvo pristatomas Indijoje, buvome išrinkti iš Baltijos šalių ir važiavome pristatyti tą savo biodinaminį ūkelį. Vyko konferencija apie ekologinių, biodinaminių ūkių tendencijas visame pasaulyje. Kas vyksta čia ir aplink visuomet domimės, norime pritaikyti tai, kas yra atrasta gero. Būtų labai smagu sužinoti, ką kas daro iš Baltiją supančių šalių ūkininkų, juos palaikyti. Kuo daugiau žmonių apie tai mąsto ir kalba, tuo lengviau viskas vyksta“, – pokalbį užbaigė V. Jundulaitė-Kosienė.

Ūkyje „Miško sodai“ susidaranti žalioji biomasė kompostuojama, iš jos daromas humusas, kuris vėliau panaudojamas kaip natūrali trąša. Naudojant humusą išvengiama maisto medžiagų pertekliaus dirvožemyje, todėl jos neišplaunamos į vandens telkinius.  

Kaip jau minėta, iš tų pačių augalų  gaminami biodinaminiai preparatai (specialiu metodu paruošti augalų nuovirai bei raugai), kurie panaudojami kitų augalų tręšimui bei kaip pesticidų ar herbicidų pakaitalai.

Sveikiname Vaivą Jundulaitę – Kosienę ir Giedrių Kosą tapus Lietuvos nacionalinio etapo „Baltiją tausojantis ūkininkas 2018“ nugalėtojais. Tikimės, jog savo nuoširdžiu darbu ir pritaikomais metodais įkvėps ir kitus ūkininkus prisidėti prie Baltijos jūros ir aplinkos išsaugojimo. Leiskime žydėti pievoms, o ne jūrai!