Įspūdingai atrodantys seni medžiai yra ne tik istorinis ir kultūrinis palikimas, bet ir unikali buveinė daugeliui gyvūnų,  paukščių ir vabalų rūšių. Gaila, tačiau tokių medžių mūsų kraštovaizdyje vis mažėja. Dėl to nukenčiame ne tik mes, praradę galimybę grožėtis šiais milžinais, tačiau tie, kuriems šie medžiai buvo paskutiniai sunkiai surasti namai ar užuovėja.

Projekto komanda jau daugiau nei pusę metų akylai ieško tokių medžių-milžinų. Svarbiausia surinkti duomenis apie tokius medžius, augančius tose vietose, kur aptinkamas ir niūriaspalvis auksavabalis ir nustatyti galimybes saugomoms vabalų rūšims migruoti iš vienos teritorijos į kitą.

Galimybė migruoti vadinama ekologiniu niūriaspalvio auksavabalio tinklu. Ekologinis tinklas šiuo metu ruošiamas teritorijoje, jungiančioje Kauno ąžuolyną ir Dūkštų ąžuolyną bei Neries upės šlaitus ties Verkiais.  Pagal specialią metodiką ekologinio tinklo teritorijoje yra aprašomas kiekvienas medis milžinas. Norint tinkamai įvertinti ir aprašyti pasirinktą medį reikia: išmatuoti jo apimtį ir aukštį, įvertinti pažaidas (nudžiūvusias ar nulūžusias šakas, papuvusį kamieną), gyvybingumą, svorio centrą bei kitas svarbias ypatybes. Ši informacija padės parinkti medžius milžinus, kurie sudarys ekologinį tinklą nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams bei tuos, kuriems reikalinga profesionali arboristinė priežiūra. 

Nors atrodo, jog medžių milžinių neįmanoma nepastebėti, tačiau juos dažnai slepia kita augalija, tvoros ar seni pastatai. Dažna problema, jog tokie gamtos turtai yra privačioje teritorijoje, tuomet tiek medžio inventorizavimas, tiek medžio tvarkymas yra  kitoks. Smagu, jog žmonės, kurių kiemus puošia šie milžinai, yra geranoriškai nusiteikę nori bendradarbiauti ir išsaugoti tokius gamtos paminklus.  Deja, parkuose ar nuošalenėse vietose tenka rasti medžių, kurių vidus yra išdegęs, tikėtina, jog tai tyčiniai padegimai. Gaila, jog šie senoliai nukenčia ne tik nuo padegimų, bet ir nuo suvežtų šiukšlių aplink medžio šaknis, neprofesionalaus genėjimo, vandalizmo ar paprasčiausio žmogaus aplaidumo. Ieškant tokių medžių gyvenvietėse padeda ir vietiniai žmonės. Jų pasiteiravus ar nežino, kur aplink galima rasti milžinus, Lietuvos gamtos fondo specialistai sužino ne tik, kur juos rasti, bet ir dalelę jų istorijos.

Vykdant darbus pamažu aiškėja numatyto ekologinio tinklo ribos bei į jį įtrauktų medžių, būklė bei tvarkymo poreikis. Vykdant medžių milžinų ir jų aplinkos tvarkymo darbus bus atkurtos apleistos buveinės, ištaisytos praeities medžių-milžinų priežiūros klaidos, prailgintas šių medžių gyvavimo laikas ir sukurtos galimybės nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams išlikti bei plisti projekto metu kuriamame ekologiniame tinkle.

Daugiau informacijos www.osmoderma.lt