Klaipėdos universitetas kartu su partneriais Lietuvos gamtos fondu ir Latvijos BIOR tyrimų institutu pradėjo vykdyti projektą „ Nėgių išteklių tarpsieninis vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“ („Cross-boundary evaluation and management of lamprey stocks in Lithuania and Latvia“, LLI-310 LAMPREY). Ši projektą finansuoja 2014 – 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programa bei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.  

Upinė nėgė savo išvaizda primena ungurį – yra ilga, tačiau jos kūnas padengtas tamsiais ir balkšvais taškeliais, žiaunos užsibaigia disko formos burnos piltuvu su dantimis (suaugusi nėgė maitinasi žuvų krauju). Skirtinguose Lietuvos regionuose jos vadinamos skirtingai, daug kur – minagais ir graužavirbėmis,o kai kur – senoviškai: septyntaškėmis ir devynakėmis. Nėgių lervų išvaizda ir gyvenimo būdas stipriai skiriasi nuo suaugėlių, todėl jos taip pat yra gavusios savitus vardus – smegžemės, graužvirbos, aklinės vinagos, apakėlės arba vijūnai.

Upinės nėgės yra svarbios verslinei žvejybai bendradarbiavimo programos teritorijoje, taip pat yra saugomos visoje Europoje, o jų išteklių naudojimas turi būti suderinamas su tvarios ir švarios aplinkos kūrimu. Vis dėlto, tai riboja duomenų apie nėgių populiacijų struktūrą trūkumas ir standartizuotų išteklių vertinimo metodų nebuvimas abejose šalyse.  

Latvijoje nėgės gaudomos Dauguvos, Gaujos, Ventos ir kitose mažesnėse upėse, įtenkančiuose tiesiogiai į jūrą. Šioje šalyje nėgių sužvejojama apie 70 tonų per metus. Šeštajame – septintajame dešimtmetyje latvių žvejai jų pagaudavo itin gausiai, o pastaraisiais metais akivaizdu, kad žuvų ištekliai yra sumažėję. Europos aplinkos agentūra nėgių išteklius Latvijoje jau traktuoja kaip nepakankamus.

Lietuvoje nėgės gaudomos Kuršių mariose, Nemuno deltoje ir Šventosios upėje. Vis dėlto, Lietuvoje nėgių valgymo tradicija sunyko, o didžioji dalis sugautų nėgių parduodamos latviams. Šios žuvys kol kas kaina nusileidžia unguriui, tačiau jų kaina, kartu ir eksploatacijos interesas – auga. 

Projektas skirtas upinių nėgių išteklių įvertinimui ir apsaugai Klaipėdos ir Latvijos Kuržemės regionuose, kuriuose vykdoma tradicinė upinių nėgių žvejyba. Jis tęsis dvejus metus iki 2020-ųjų, jam skirta per 353 tūkst. eurų iš 2014 – 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos lėšų. Per šiuos metus planuojama išvystyti standartizuotą išteklių vertinimo metodiką, grįstą tradiciniais ir molekuliniais metodais; įgyvendinti priemones populiacijų būklei pagerinti; parengti tvaraus nėgių išteklių valdymo strategiją, suderintą su Latvijos ir Lietuvos atsakingomis institucijomis.

Projektas prasidėjo šių metų pavasarį, pirmuoju projekto partnerių susitikimu. Jo metu aptarta nėgių populiacijos situacija Lietuvoje ir Latvijoje, projekto tikslai ir nėgių išteklių valdymo strategijos gairės. Tuo pačiu įvyko projekto valdymo komiteto susitikimas, kuriame be projekto partnerių taip pat dalyvauja Lietuvos bei Latvijos aplinkos bei žemės ūkio misterijų atstovai. Susitikimo metu atsižvelgta į dalyvavusių institucijų atstovų komentarus ir išsakytus poreikius bei sutarta dėl projekto vykdymo plano.

Už šio pranešimo turinį atsakingas Lietuvos gamtos fondas, pranešimas neatspindi ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikomas Europos Sąjungos pozicija.