Šiandien, birželio 5-ąją, minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Tai – gera proga prisiminti svarbiausias aplinkosaugines problemas.  Nors dar ne visi suprantame, bet tai yra ne kažkieno kito, o visų mūsų rūpestis, šios problemos dažnai stokoja mūsų dėmesio bei pastangų. „Net ir prie labai didelių pasaulinių problemų sprendimo galime prisidėti kiekvienas – kartais užtenka tik mažų pokyčių savo kasdieninėje rutinoje, kad, pavyzdžiui, sumažintume atliekų kiekį ar net padėtume išsaugoti nykstančią rūšį“, – sako Lietuvos gamtos fondo (LGF) direktorius Edmundas Greimas. Kviečiame geriau susipažinti su svarbiais mometais, kurie šiuo metu yra patys aktualiausi Lietuvos aplinkos apsaugos srityje.

Klimato kaita

Tai – gamtos apsaugos problema, apie kurią esame girdėję kiekvienas. Diskusijos dėl klimato kaitos tęsiasi, nepaisant dešimtmečius trunkančių tyrimų. Absoliuti dauguma klimato tyrinėtojų sutinka, kad pagrindinė to priežastis – tiek natūralios, tiek žmonių sukurtos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Pasaulinė temperatūra kyla, ledynai tirpsta, žmoniją kankina sausros, liūtys, uraganai, gaisrai. Nors klimato kaitos pasėkmės yra akivaizdžios, jas neigiantieji tik dar labiau blogina reikalus. Toliau kyla ne tik Žemės temperatūra, tačiau  ir jūros lygis, šiltėja vandenynai. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių. Tai turi neigiamos įtakos natūralioms buveinėms, žemės ūkiui, vandenynams ir prišaukia vis daugiau stichinių gamtos nelaimių.

„Geriausias būdas mažinti klimato kaitą – statyti tvariai. Atsinaujinančių energijos šaltinių, pvz.: saulės ir vėjo energijos naudojimas, padės kovoti su klimato kaita. Atliekų ir taršos apribojimas padės išsaugoti švaresnę bei tvaresnę aplinką”, – sako E. Greimas.

Intensyvus miškų kirtimas

Ne mažiau kaip 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta ne automobiliai ar gamyklos – jas sukelia miškų kirtimas. Iki 2030 m. Pasaulyje gali likti tik 10 procentų atogrąžų miškų – likusi dalis bus iškirsta medienai arba paliekant laisvus plotus žemės ūkio veiklai. Be to, daugiau nei 70 proc. planetos augalų ir gyvūnų rūšių gyvena miškuose: jos praranda savo buveines, nyksta ekosistemos, tęsiasi klimato kaita, lieka mažiau medžių deguonies gamybai ir anglies dioksidui sugerti – visa tai vyksta dėl miškų naikinimo. Taigi, miškų kirtimas turi daug šalutinių poveikių, kurių iš karto negalime įžvelgti.

„Siekiant išsaugoti likusius miškus, žmonės turėtų tiesiog sustabdyti besaikį medžių kirtimą – Lietuvoje ši problema itin aktuali.  Logika paprasta – vietoje kiekvieno iškirsto seno medžio reikia atsodinti naują”, – sako LGF direktorius.

Atliekų tvarkymo problemos

Išmesti šiukšlę į šiukšliadėžę labai lengva – dažnai apie tai net nesusimąstome. Atliekų tvarkymo problemos dažniausiai mums tampa aktualesnės tik tuomet, kai prie namų esantys konteineriai prisipildo ir atsakingos įmonės vėluoja juos ištuštinti. Visgi, „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje per 2016 metus kiekvienam gyventojui teko 444 kilogramai buitinių atliekų – tai tikrai didžiulis kiekis.

Atliekos kasdien keliauja į savartynus ir patenka į aplinkos buveines bei vandenyną. Atliekų šalinimas kelia grėsmę ne tik žemei ir jos aplinkai, bet ir žmonėms. Tubūt daugeliui bent internete teko matyti į žmonių išmestas atliekas įspipainuojusius vandens bei sausumos gyvūnus, plastiko gabalai vandens gyvūnijai dažnai tampa ir mirtinu „grobiu”. Tuo tarpu deginamos atliekos į orą išskiria pavojingus toksinus, kuriais vėliau kvėpuoja žmonės.

„Atliekų tvarkymo krizę galime pristabdyti sumažinę vartojimo kiekį, taip pat naudodami produktus, kurie gali būti perdirbti ar keliauti į komposto krūvą. Lietuvoje žmonės tampa sąmoningesni ir vis daugiau žmonių bent dalį atliekų rūšiuoja. Tai – teigiamas pokytis. Visgi, dar turime labai daug nuveikti ir peržvelgti savo vartojimo įpročius: net įsigiję daugkartinio naudojimo pirkinių maišelį, rinkdamiesi nesupakuotus produktus ir visur su savimi nešiodamiesi daugkartinį kavos puodelį, jau galite prisidėti prie atliekų kiekio mažinimo“, –  sako E. Greimas.

Biologinės įvairovės mažėjimas

Biologinė arba, kitaip tariant, gyvybės formų įvairovė, mažėja – daugelyje sričių tai jau pasiekė pavojingą ribą.  Pasak Pasaulinės gamtos federacijos, per pastaruosius tris dešimtmečius biologinė įvairovė sumažėjo 27 procentais. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių, įskaitant miestų plėtrą, miškų naikinimą ir klimato kaitą. Biologinės įvairovės trūkumas kelia povojų gamtoje egzistuojančioms mitybos grandinėms, vandens šaltiniams ir kitiems ištekliams.

„Nors Lietuvoje apie tai nėra dažnai kalbama, biologinės įvairovės mažėjimas yra ir mūsų šalies problema. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia: sakykime, dėl per intensyvios žvejybos menkės populiacija taip sunyko, kad šiuo metu svarstoma visiškai uždrausti profesionalią ir mėgėjišką jų žvejybą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Pažvelgus, iki kokio dydžio užaugdavo menkės prieš keliasdešimt metų ir kokios jos yra dabar, sunku net patikėti, jog tai ta pati žuvis. Prie jų išsaugojimo kiekvienas galime prisidėti tiesiog maistui rinkdamiesi kitų žuvų rūšis. Šiuo metu Lietuvos gamtos fondas rengia atnaujintą „Žuvies gido“ versiją, kuriame rasite visą reikalingą informaciją apie tai, kokią žuvį ir jūros gėrybes galite drąsiai dėti į savo lėkštę, ir apie tas, kurių, norint išsaugoti populiaciją, visgi vertėtų atsisakyti“, – sako LGF direktorius.

Tarša

Tarša egzituoja daugelyje formų – mums aktuali tiek oro, tiek vandens, tiek dirvožemio tarša. Tai sukelia jau esamas ir būsimas problemas. Užteršto vandens negalima gerti, užterštas oras naikina ozono sluoksnį ir sukelia sveikatos problemų, o užterštas dirvožemis naikina buveines bei kelia pavojų jame egzistuojančiai augalijai bei gyvūnijai.

„Lietuvoje turime derlingų žemių ir gana dėkingą klimatą, tad natūralu, jog galime vadintis žemės ūkio kraštu. Visgi intensyvėjanti žemdirbystė, didėjantis trašų ir cheminių medžiagų naudojimas, daro didelį poveikį aplinkai. Daugiau nei pusė cheminių junginių, upėmis patenkančių į jūrą ir sukeliančių eutrofikaciją (vandens žydėjimą), čia patenka būtent iš ūkininkų laukų. Būtent vandens žydėjimas išlieka viena iš opiausių Baltijos jūros problemų“, – teigia E. Greimas, skatinantis nelikti abejingiems aplinkosaugos problemoms ne tik šiandien, Pasaulinę gamtos apsaugos dieną, bet ir kasdien.