Didžiąją gyvenimo dalį auksavabaliai praleidžia lervos stadijoje giliai medžių drevėse. Suaugusiais puošniais vabalais jie virsta tik mėnesiui. Tuomet jie ieško tinkamos drevės, poruojasi ir deda kiaušinius. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis tas mėnuo, kai skraido vabalai, paprastai būna liepa, tačiau šiais metais, pirmoje vasaros pusėje įsivyravus neįprastiems karščiams, pirmą skraidantį niūriaspalvį auksavabalį „LIFE OSMODERMA“ projekto komanda pastebėjo dar birželio 11 d. Paprastieji ir marmuriniai auksavabaliai pastebėti dar anksčiau. Kadangi niūriaspalvis auksavabalis yra pats reikliausias savo gyvenamai buveinei, projekto metu tyrinėjamas būtent šios rūšies paplitimas.

O kada gi jį geriausia tyrinėti, jei ne tuomet, kai vabalai skraido?Todėl birželio ir liepos mėnesiais projekto komanda kabina feromonines gaudykles, kurios veikia kaip gyvagaudžiai šių vabalų spąstai. Šios gaudyklės skleidžia tokį patį kvapą, kaip tinkamą poravimuisi drevę suradęs niūriaspalvio auksavabalio patinas. Į gaudyklę įkritęs vabalas (dažniausiai tai būna patelė, atskridusi į patino „šauksmą“, o kartais ir kitas patinas) iš gaudyklės pats išlipti nebegali, todėl pasislepia tarp įdėtų sudžiūvusių lapų ir trūnėsių. Tyrėjas, nukabinęs gaudyklę, patikrina kas joje, radęs vabalą jį paleidžia, gaudyklę nukabina, o tą vietą pasižymi kaip gyvenamą niūriaspalvių auksavabalių. Nors vabalų skraidymo metas, o tuo pačiu ir jų paplitimo tyrimai, šiais metais dar nesibaigė, „LIFE OSMODERMA“ komanda jau atrado 11 naujų šių retų vabalų radaviečių, esančių laukuose, alėjose ir pamiškėse augančiuose senuose drevėtuose medžiuose.