Kaip ir įprasta rugpjūčio mėnesį daugelyje vandens telkinių prasidėjo vandens žydėjimas. Baltijos jūra nusidažė žalsva spalva signalizuojančia apie intensyvų dumblių augimą, kurie nepageidautinai sutrikdo organizmų pusiausvyrą vandenyje ir pablogina vandens kokybę. Siekiant išvengti skaudžių padarinių Baltijos jūros regiono šalys reiškia susirūpinimą ir imasi savanoriškų veiksmų mažinti fosforo - vienos pagrindinių vandens žydėjimą sukeliančios medžiagos – koncentraciją plovimo priemonėse. Tačiau Lietuvoje atsakingos valstybinės institucijos ir ploviklių gamintojai šią problemą kukliai nutyli nesiryždamos imtis veiksmų.

Skalbimo priemonių bei indų plovimo skysčių sudėtyje paprastai yra 30 - 40 % fosfatų, kurie turi fosforo, sukeliančio dumblių žydėjimą. Buityje plovikliai sudaro pusę visų namų ūkio chemikalų, todėl kiekvienais metais apytikriai 16.000 tonų fosforo patenka į Baltijos jūrą. Apskaičiuota, jog vienas fosforo kilogramas, patekęs į vandenį, patręšia vandenį sukeldamas apie 500 kg dumblių augimą.

Priklausomai nuo šalies įstatymų, gamintojų bei vartotojų sąmoningumo, skirtingose Baltijos jūros regiono šalyse fosforo sunaudojimas yra nevienodas. Tarptautinės Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacijos (A.I.S.E) duomenimis Lietuvos vartotojai šioje srityje pirmauja. Vidutinis lietuvis per metus sunaudoja apie 0,33 kg fosforo, kai Suomijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 0,09 kg, Vokietijos piliečiai jo visiškai nesunaudoja.

Praėjusiais metais Pasaulio laukinės gamtos fondas (WWF) ir jo partneriai visose Baltijos jūros regiono šalyse kreipėsi į ploviklių gamintojus prašydami savanoriškai nutraukti ploviklių su fosfatais tiekimą į rinką, pakeičiant juos alternatyviais, eutrofikacijos neskatinančiais junginiais. Pasak, šios organizacijos mokslinių paskaičiavimų optimaliausias fosfatų kiekis skalbikliuose turėtų neviršyti 0.8 % bendros gaminio masės. Nors tuomet didžiosios kompanijos pasirašė įsipareigojimus iki 2009 metų pradžios nutraukti tokios produkcijos tiekimą į Baltijos regiono šalis, tačiau jų nesilaiko. Lietuvos gamtos fondo duomenimis šiuo metu skalbikliai su fosfatais vis dar sudaro apie 30 % mūsų šalies rinkos.

Fosfatai gali būti lengvai pašalinami ir įsteigus efektyvias ES reikalavimus atitinkančias vandens nuotėkų valymo technologijas. Tačiau Švedijos gamtos fondui atlikus tyrimus nustatyta, jog ekonomiškai naudingiausias fosfatų sumažinimo būdas vandenyse yra jų mažinimas arba visiškas atsisakymas skalbimo priemonėse ir plovikliuose, keičiant mažiau aplinkai kenksmingais junginiais: ceolitais, citratais, fosfonatais, polikarboksilatais. Šių pakaitinių medžiagų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai neįrodytas, nors tyrimai vis dar vykdomi.

Pavyzdžių, kai nacionaliniais teisės aktais apribotas fosfatų naudojimas, toli ieškoti nereikia. Daugiausia šioje srityje pasiekta Vokietijoje, kurioje jau nuo 1984 metų reguliuojamas fosfatų naudojimas. Švedijoje skalbikliuose fosfatų atsisakyta praėjusių metų rugsėjį, o iki 2011 metų liepos, planuojama juos pašalinti ir indų ploviklių skystyje. Dabartinis maksimalus leidžiamas fosfatų kiekis skalbimo priemonėse yra 0.8%, indų plovimo skystyje numatomas 2% didžiausias leistinas kiekis. Kaimyninėje Latvijoje nuo 2010 metų didžiausiais fosforo kiekis plovikliuose sieks vos 0,5 % viso gaminio masės. Lenkijoje fosfatų skalbikliuose planuojama atsisakyti iki 2014 metų.

Lietuvoje tarptautinės skalbimo miltelių kompanijos ir toliau drąsiai taiko dvigubų standartų modelį, vartotojams tiekdamos antrarūšius produktus. Tokiu atveju lieka vienintelis kelias - numatyti teisinius apribojimus įvežamai produkcijai. Tačiau taip ir neaišku, kuri ministerija turėtų imtis veiksmų: Aplinkos ar Ūkio ministerija. Pasak LR Ūkio ministerijos atstovų, šiuo metu verslui netaikomi jokie apribojimai, pastaroji skatina verslą ir pramonę. Aplinkos kokybe besirūpinanti Aplinkos ministerija šiuo metu dar nėra pateikusi jokių pasiūlymų ar sprendimo būdų dėl fosfatų mažinimo.

Helsinkio Komisijos HELCOM ir kitų organizacijų duomenimis, atsisakius naudoti fosfatų junginius skalbimo miltelių bei indų plovimo skysčio gamyboje, žymiai pagerėtų Baltijos jūros būklė. Tad kol tęsiasi politinis trypčiojimas, raginame Lietuvos vartotojus prisidėti prie eutrofikacijos mažinimo renkantis skalbimo priemones, kurių sudėtyje visiškai nėra arba yra mažos fosfatų koncentracijos. Visa informacija apie skalbiklių sudėtį nurodyta ant pakuotės.

Miglė Simanavičienė, Nerijus Zableckis, tel. 8 – 5 2310 700, migle.s@glis.lt