Praėjusią savaitę Švarios Baltijos koalicijos (angl. Coalition Clean Baltic), kuriai priklauso ir Lietuvos gamtos fondas (LGF), delgaciją priėmė Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir vandenynų komisaras Virginijus Sinkevičius. Susitikime taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) Aplinkos generalinio direktorato, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato ir Europos komisaro kabineto atstovai. Pokalbio metu apsikeista nuomonėmis dėl priemonių Baltijos jūros ekologinei būklei gerinti, ES direktyvų įgyvendinimo, žuvų išteklių apsaugos bei  žemės ūkio vaidmens Baltijos jūros eutrofikacijai.

Paminėjus, kad žemės ūkis yra pats didžiausias Baltijos jūros teršėjas, eurokomisaras V.Sinkevičius pabrėžė, kad šitą klausimą artimiausiu metu yra suplanavęs aptarti su valstybių narių žemės ūkio ministrais. „Baltijos taršos klausimus pradėsime spręsti nuo žemės ūkio sektoriaus“ – akcentavo V.Sinkevičius.

LGF direktorius Edmundas Greimas ir Danijos gamtos apsaugos draugijos jūrinių reikalų specialistė Cathrine Schirmer atkreipė dėmesį, kad dauguma jūrinių saugomų teritorijų yra viso labo tik ribos ant jūrinio žemėlapio, be realios apsaugos, „popieriniai“ draustiniai, kuriuose jūrinė veikla neribojama. Eurokomisaras dalinai sutiko su šiuo teiginiu ir pasvarstė, kad galbūt jūrinių saugomų teritorijų efektyvesnei apsaugai reikėtų geriau išnaudoti Jūrų erdvinio planavimo direktyvą. Taip pat jūrinių saugomų teritorijų valdymui ir plėtrai, kaip ir kitiems Baltijos jūros apsaugos klausimams spręsti, yra sukurtas gana efektyvus tarptautinis teisinis mechanizmas – Helsinkio Konvencija (HELCOM).

Vokietijos gamtosauginės organizacijos BUND atstovė Nadja Ziebarth atkreipė dėmesį, kad ne visos ES direktyvos įgyvendinamos. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad tikslai – pasiekti gerą jūros aplinkos būklę,  kurie buvo nustatyti Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, nebus įgyvendinti iki 2021 metų.

Eurokomisaras V. Sinkevičius sutiko, kad ES direktyvos ne visada pilnai ir efektyviai įgyvendinamos, todėl EK planuoja atlikti ES aplinkosaugos teisės įgyvendinimo spragų analizę ir inventorizaciją. Po to valstybės narės turės galimybę tuos įgyvendinimo trūkumus pašalinti per nustatytą laiko tarpą. Jeigu to nepavyks padaryti, tuomet EK imsis teisinių priemonių.

V.Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad dabar vienas iš esminių prioritetų yra parengti naują Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategiją, kurios projektas turi būti paruoštas iki vasario 26 d., o jį tikimąsi patvirtinti šių metų spalio mėnesį. Eurokomisaras pakvietė nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti rengiant ir svarstant naująją ES Biologinės įvairovės strategiją.

Nors pačioje pabaigoje V.Sinkevičius prasitarė, kad kartais savo naujojoje veikloje susiduria su požiūriu, kad ekonomika yra aukštesnis prioritetas negu aplinkos apsauga. Sudėtinga pasiekti, kad europietiška pramonės produkcija būtų ir ekologiška, ir konkurencinga savo kaina pasaulinėje rinkoje, tačiau jis manąs, kad dabar yra ypač geras momentas siekti Europos žaliojo kurso bei yra nusiteikęs demonstruoti ryžtą, siekiant žalesnės ir darnesnės Europos.