Švari ir gyvybinga Baltijos jūra – to siekia visos Baltijos jūros pakrantės šalys, kurių delegacijų vadovai dalyvauja šiandien prasidedančiame 59-ajame Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) susitikime. Jo metu bus pristatytas naujasis Baltijos jūros veiksmų planas (BJVP). Tuo tarpu nevyriausybininkai įsitikinę, kad šiame plane ne visoms svarbioms sritims skiriamas reikiamas dėmesys, ir teikia savo siūlymus vadinamajame šešėliniame Baltijos jūros veiksmų plane.

BJVP, kurį 2007 metais bendrai patvirtino devynios Baltijos jūros šalys ir Europos Sąjunga,  buvo svarbiausias susitarimas, siekiant apsaugoti ir atkurti mūsų regiono jūrinę aplinką. Kadangi jis baigia galioti ateinančiais metais, šiuo metu yra peržiūrimas ir siekiama į jį įtraukti naujų, efektyvesnių priemonių.

Lietuvos gamtos fondas, Pasaulio gamtos fondo (WWF) Baltijos ekoregiono programos narys ir Švarios Baltijos koalicijos (CCB) narys, kaip ir kitos Baltijos jūros šalių nevyriausybinės organizacijos, siekia aktyviai dalyvauti BJVP peržiūrėjimo procese. NVO kartu parengė šešėlinį Baltijos jūros veiksmų planą, kuriame pateikė siūlymus atkreipti dėmesį į šias prioritetines veiklos sritis:

Povandeninio triukšmas. Tai yra vienas iš jūrinės aplinkos taršos šaltinių, ir daro žymų poveikį jūrų gyvūnijai. Tačiau dažnai abejojama ar yra pakankamai žinių, leisiančių imtis povandeninio triukšmo mažinimo ar jo prevencijos priemonių. Mes manome, kad reikia su povandeniniu triukšmu kovoti panašiai, kaip su miestų transporto – kartografuoti triukšmo „karštuosius taškus“, lyginti juos su biologinės įvairovės koncentracijos vietomis, žuvų ir jūros žinduolių migracijos koridoriais ir įgyvendinti priemones, kurios leistų pašalinti ar bent jau sumažinti triukšmą gyvūnų susitelkimo vietose ar jiems jautriais periodais.

Nykstančios rūšys. Dauguma HELCOM Konvencijos šalių atmetė siūlomas priemones, susijusias su ungurių apsauga (mėgėjų žvejybos draudimą), nepaisant raginimo imtis veiksmų pasauliniu ir Europos mastu. Tai ypač kelia nerimą, nes paskutinėse mokslinėse rekomendacijose nurodoma, jog ungurių ištekliai nepagerėjo, o pasiūlymą nutraukti mėgėjišką ungurių žvejybą palaiko net patys meškeriotojai. Nerimą kelia ir paprastosios jūrų kiaulės populiacija: Baltijoje jūrų kiaulės yra atsidūrusios prie išnykimo ribos, todėl Tarptautinė jūrų tyrinėjimų taryba pateikė rekomendacijas, kaip sumažinti šios rūšies delfinų priegaudą.

Pavojingos cheminės medžiagos. Prašoma įtraukti tokias ekonomiškai efektyvias taršos mažinimo priemonės, kaip nereceptinių vaistinių preparatų naudojimo mažinimą ir vandens valymui skirtų dirbtinių šlapynių įrengimą.

Trąšų naudojimas žemės ūkyje. NVO prašo įtraukti į BJVP ekonomines priemones, limituojančias per daug intensyvaus mineralinių trąšų naudojimą, ir priemones, gyvulių kiekio ploto vienetui apriboti. Manoma, kad šiuo metu Konvencijos šalių prisiimtos  savanoriškos priemonės neduos reikiamų rezultatų, siekiant mažinti mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje.

Klimato kaita. Raginama įtraukti į BJVP kovos su klimato kaita tikslus ir parengti planą, kurio tikslas būtų iki 2040 metų Baltijos jūros regione pasiekti klimato požiūriu neutralų balansą (nulinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis). Jis taip pat turi apimti klimato poveikio švelninimo ir jūrų buveinių atkūrimo priemones.

Saugomos jūrinės teritorijos. NVO teigia, kad turi būti laikomasi visų naujosios 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos nuostatų, susijusių su jūrinėmis saugomomis teritorijomis, įskaitant tai, kad bent trečdalis jūrinių saugomų teritorijų turėtų būti griežto apsaugos statuso (t.y. draudžiama bet kokia žmogaus veikla). Todėl šiame etape prašoma nustatyti bent 10%  griežtos apsaugos statuso tikslą jau išskirtose jūrinėse saugomose teritorijose.

Nevyriausybininkai tikisi, kad delegacijų vadovai palaikys jų idėjas, šios bus įgyvendintos ir atneš tikrus pokyčius bei apčiuopiamus rezultatus.