Šiuo metu dar vienam unikaliam mūsų vandenyse aptinkamam gyvūnui – Baltijos jūrų kiaulei – gresia išnykimas. Liko tik keli šimtai šių, dar Baltijos jūros banginukais vadinamų gyvūnų, kuriems nuolat išnykimu grasina priegauda, aplinkos tarša, maisto stoka ir povandeninis triukšmas. Tarptautinės Baltijos jūrų kiaulių dienos proga Lietuvos gamtos fondas (LGF) su pasaulinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis nori dar kartą atkreipti dėmesį į atsitiktinę priegaudą žvejybos metu, kuri yra pripažinta didžiausia jūros kiaulių mirtingumo Baltijos jūroje priežastimi.

LGF su partneriais iš Pasaulio gamtos fondo (WWF) ir Švarios Baltijos koalicijos (CCB) ragina Baltijos valstybes nares laikytis įpareigojimų apsaugoti Baltijos jūros kiaules nuo atsitiktinių žūčių žvejybos įrankiuose. Šiuo metu, likus tik keliems šimtams gyvūnų, net ir viena mirtis gali turėti pražūtingą poveikį jų tolimesniam išlikimui. Siekiant užkirsti kelią Baltijos jūros populiacijos išnykimui, priegauda turi būti sumažinta, idealiu atveju – iki nulio.

Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose gali būti nustatytos švelninimo priemonės, o joms įgyvendinti nustatyti teisiniai reikalavimai. Europinių saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“ yra kertinis ES pastangų apsaugoti biologinę įvairovę ir nykstančias rūšis akmuo, tačiau Baltijos jūros kiaulėms išskirtos saugomos jūrinės teritorijos  turi būti veiksmingai valdomos – tik taip šie gyvūnai bus iš tikrųjų apsaugoti. Be to, siekiant apsaugoti rūšis nuo įkliuvimo į žvejybos tinklus, turėtų būti įgyvendintas ES techninių priemonių reglamentas. Kodėl valstybės narės tiek ilgai delsė? Kodėl siekis apsaugoti šią kritinėje būklėje atsidūrusią populiaciją yra tokios menkos?

Baltijos jūros žuvininkystės forume „BALTFISH“ vykstantis Baltijos jūros kiaulių priegaudos prevencijos procesas yra mūsų galimybė išsaugoti šią vienintelę Baltijos jūros banginių rūšį. O taip pat vykstant svarstymams dėl ES žuvininkystės kontrolės sistemos sprendimus priimantys asmenys turi galimybę užtikrinti nuotolinių žvejybos kontrolės priemonių diegimą: jei ir ne visuose žvejybos laivuose, tai bent tuose laivuose, kurie žvejoja didžiausio priegaudos rizikos rajonuose ar naudoja didžiausia priegauda pasižyminčius žvejybos įrankius.

„Priemonių, galinčių apsaugoti Baltijos jūros kiaulę, nesiėmimas ir jau esamos teisinės sistemos ignoravimas kelia pavojų Baltijos jūros populiacijos išlikimui. Veiksmingos valdymo priemonės yra vienintelė galimybė šiai banginių šeimos populiacijai išlikti bei atsistatyti“, –  sako LGF žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus.

Nevyriausybinių organizacijų rekomendacijos, skirtos Baltijos jūros žuvininkystės ministrams ir BALTFISH atstovams, atitinka Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijas. Jose siūloma imtis šių  konkrečių veiksmų:

1. Vadovautis ICES mokslinėmis rekomendacijomis dėl neatidėliotinų priemonių, siekiant užkirsti kelią Baltijos jūrų kiaulių priegaudai.

2. Patvirtinti vietą ir laiką apibrėžiančius žvejybos statomaisiais tinklais draudimus saugomose jūrinėse teritorijose.

3. Likusiose populiacijos pasiskirstymo ribose naudotis akustinius atgrasymo įtaisus pingerius ant statomųjų tinklų.

Be to, siūloma užtikrinti finansavimą iš tokių šaltinių kaip Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, siekiant išbandyti kenksmingų žiauninių tinklų alternatyvas ir siūlyti kompensacijas.

Savalaikiai veiksmai vis dar gali užkirsti kelią Baltijos jūros kiaulių išnykimui. Šios kritiškai nykstančios populiacijos apsauga yra kiekvienos Baltijos jūros šalies teisinė ir moralinė pareiga – tikimės, kad rekomendacijos bus išgirstos ir į jas tinkamai atsižvelgta.