Prasidėjus Jungtinių Tautų paskelbtam ekosistemų atkūrimo dešimtmečiui (2021–2030 m.), dar vienai sausinimo ir durpių kasybos pažeistai Lietuvos pelkei – Plinkšių aukštapelkei – atsivėrė galimybė atgyti.  Spalio mėnesį Plinkšių durpyne (Mažeikių raj.) pradėti natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo įgyvendinimo darbai.

Šiuos inicijavo Lietuvos gamtos fondo pelkių atkūrimo grupės ekspertai, vykdydami tarptautinį Europos Sąjungos LIFE programos projektą LIFE Peat Restore. Rudenėjant atsirado galimybė iš sutaupytų projekto lėšų įgyvendinti Plinkšių pelkės ekologinio atkūrimo veiklas. Atkuriama 69 hektarų teritorija yra Plinkšių miško biosferos poligono ir Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Plinkšių miškas dalis. Gamtotvarkos darbai suderinti su VĮ Valstybinė miškų urėdija ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

Įrengiamas vandenį sulaikantys pylimas

Plinkšių pelkė yra viena iš nedaugelio išlikusių aukštapelkių Mažeikių rajone. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pelkėje buvo kasamos kraikinės durpės Plinkšių dvaro poreikiams. Sovietmečiu pelkė ruošta durpių kasybai – teritorija išvagota tankiu sausinimo griovių tinklu. 1970–1990 metais apie 8 hektarai pelkės buvo naudojama durpių gavybai. Jau kelis dešimtmečius Plinkšių durpyne durpės nekasamos. Dalis senųjų durpių kasimo duobių jau pasidengė kiminų veja, tačiau visai pelkei atkurti vis dar reikia inovatyvių hidrologinio režimo atkūrimo priemonių.

Plinkšių pelkės ekologinių sąlygų pagerinimui numatoma atkurti hidrologinį režimą, suformuojant vandenį sulaikančius pylimus (bendras ilgis – 1,3 km) bei ant sausinimo griovių įrengiant penkiolika įvairios konstrukcijos užtūrų, skirtų lietaus ir sniego tirpsmo vandeniui sulaikyti atkuriamoje pelkėje. Bendras tvenkiamų sausinimo griovių ilgis – 3,6 kilometro.

Labiausiai pažeistuose plotuose augalinė danga formuojasi vangiai

Pažeistame durpyne atkūrus hidrologinį režimą bus sumažintos ŠESD emisijos, prisidedančios prie klimato kaitos spartinimo. Be to, neabejotinai pagerės 3 tipų Europos Bendrijos svarbos buveinių (7120 Degradavusios aukštapelkės, 91D0 *Pelkiniai miškai ir 7150 Plikų durpių saidrynai) būklė, sudarytos palankios sąlygos pelkėdarai bei aukštapelkėms būdingoms gamtos vertybėmis atsikurti.

Pelkės vandens lygio atkūrimo darbai vykdomi pagal LR aplinkos ministro patvirtintą Plinkšių durpyno gamtotvarkos planą (2015). Hidrologinio režimo atkūrimo darbai, patvenkiant magistralinius bei mažuosius (barelinius) sausinimo griovius, atliekami remiantis supaprastintame Plinkšių durpyno hidrologinio režimo atkūrimo projekte (2019) pateikta informacija ir brėžiniais. Darbus atlieka UAB Transjuda.

Sausinimo groviai

Darbų zonoje ir laikinų privažiavimų trasose iškertama sumedėjusi augalija (medžiai, pomiškis bei krūmai). Iškirstos medienos dalis naudojama pravažiavimų įrengimui klampioje durpėje, pertvarų latakų ir griovių užmetimui, likusi paliekama vietoje. Darbų autorinę ir techninę priežiūrą atlieka VšĮ Gamtos paveldo fondas.

Jei COVID-19 ligos plitimas nesutrukdys numatytos darbų eigos, tikimasi, kad Plinkšių aukštapelkės hidrologinio režimo atkūrimo darbai bus užbaigti šių metų gruodį.

Senose durpių kasimo duobėse atsikūrusi pelkinė augalija

Natūralios pelkės yra retų rūšių augalų ir gyvūnų prieglobstis, jos reguliuoja klimato kaitą skatinančių dujų (anglies dvideginio, azoto oksidų ir metano) balansą atmosferoje. Natūralių ir atkurtų šlapių pelkių augalai (durpojai) fotosintezės metu iš atmosferos pasisavina anglies dvideginį (CO₂), kuris sudėtingų procesų eigoje virsta organine medžiaga, šlapioje bedeguonėje aplinkoje „užrakinama“ durpių klode. Sausinimo pažeistose pelkėse vyksta atvirkštiniai procesai: deguonies turtingoje aplinkoje suaktyvėja mikroorganizmų, skatinančių durpės nykimą (skaidymąsi), veikla. Taip pelkės tampa ŠESD emisijų šaltiniu. Pelkės – vienos jautriausių ekosistemų, kurių veikla atkūrimas yra ne tik nacionalinis gamtos apsaugos prioritetas, bet ir ypatingas iššūkis pasaulio visuomenei švelninant globalią klimato kaitą. Atkurdami natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį stabdome durpių skaidymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skatiname pelkėdarą ir taip švelniname klimato kaitą.

J. Sendžikaitės, Ž. Sinkevičiaus, N. Zableckio ir L. Jarašiaus nuotraukos