Šių metų vasario 10 dieną Baltijos jūros regiono šalių atstovai susitiko Helsinkyje vykusiame tarptautiniame forume, skirtame Baltijos jūros ekologinei apsaugai. Baltijos jūros skalaujamų šalių vyriausybės ne vienerius metus ambicingai siekia pagerinti ekologinę Baltijos jūros būklę: nuo 1977 m. patvirtintos Helsinkio konvencijos nuostatos ir Baltijos aplinkos ministrų deklaracijos, pasirašyta Baltijos jūros aplinkos deklaracija (1992 m. balandžio 9 d.), 1996 m. Baltijos šalių vyriausybių vadovų inicijuota darbotvarkė „Baltija 21“, 2008 m. gruodžio mėn. priimtas Baltijos jūros apsaugos veiksmų planas, 2009 m. spalio mėn. Europos Tarybos patvirtinta Baltijos jūros regiono strategija.

Siekdami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus dėl Baltijos jūros apsaugos, turime tęsti bendradarbiavimą su regioninėmis ir Europos institucijomis, tačiau tai – ilgalaikis uždavinys, kurį įgyvendinsime tik išsprendę daugybę kasdien iškylančių gamtosaugos klausimų, su kuriais jau ne kartą susidūrė ankstesnės vyriausybės.Šiuo kreipimusi tikimės, jog mūsų šalies prezidentė ne tik kels didžiulius siekius dėl Baltijos jūros atkūrimo, bet ir realiais darbais patvirtins savo ketinimus saugoti Baltijos jūrą.

"Besirūpindamas Baltijos jūros ateitimi, Lietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondo vykdoma (WWF) Baltijos ekoregiono programa ir partneriais visose Baltijos regiono šalyse siūlo septynis nesudėtingus veiksmus, kuriuos Jūsų vyriausybė, nežymiai pakoregavusi biudžetą bei įstatymus, šiuo metu galėtų įgyvendinti. Nors tai yra tik maža dalis to, kas turi būti padaryta, tačiau šių klausimų sprendimas būtų puiki tolimesnių darbų pradžia:

1. 1.Uždrausti naudoti fosfatus skalbimo bei valymo priemonėse. Fosfatai sukelia eutrofikaciją – vieną iš didžiausių grėsmių Baltijos jūrai. Tyrimais įrodyta, kad fosfatų pašalinimas iš skalbiklių sudėties yra ekologiškai ir ekonomiškai efektyviausias sprendimas mažinti maistinių medžiagų patekimą į jūrą. Kai kurios šalys jau uždraudė fosfatus, jų pavyzdžiu pasekė ir didieji gamintojai, nebenaudojantys fosforo junginių skalbimo priemonių gamyboje. Draudimas turėtų įsigalioti visoms namų ūkyje bei pramonėje naudojamoms valymo priemonėms: skalbikliams, indų plovimo skysčiams, kitoms valymo priemonėms, kurių sudėtyje šiuo metu gausu fosfatų.
2.  
3. 2.Įvesti mineralinių azoto ir fosforo trąšų naudojimo mokestį. Žemės ūkio nuotekos yra didžiausias Baltijos jūrą „tręšiančių“ maistinių medžiagų šaltinis, sukeliantis eutrofikaciją. Dauguma priemonių, numatytų sumažinti nuotekas, yra pagrįstos ilgalaikiais žemėnaudos ir ūkininkavimo praktikos pokyčiais, tačiau pats paprasčiausias ir išties efektyvus būdas sumažinti taršą – įvesti mokestį už azoto ir fosforo trąšų naudojimą žemės ūkyje. Gaunamas įmokas skyrus aplinkosaugos sričiai, žemės ūkio sektorius įgytų daugiau lėšų ir galimybių prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo. 
4.  
5. 3.Sustabdyti ungurių žvejybą, kol jų ištekliai nebus atkurti, ir restauruoti jų migracijų kelius žemyninėje dalyje. Šiuo metu europinio ungurio ištekliai yra mažiausi per visą laikotarpį ir jie toliau mažėja. 2008 m. ir 2009 m. ungurių sugauta itin mažai, nustatyta, kad šių žuvų ištekliai sumažėjo net 99%. Pramoninė žvejyba, žuvų buveinių pokyčiai, kliūtys jų migracijos keliuose ir pablogėjusi vandens kokybė – tai pagrindiniai faktoriai, lemiantys ungurių išteklių nykimą. Tarptautinė jūrų naudojimo taryba (ICES) nuolat primena, kad antropogeninis poveikis turėtų būti sumažintas iki nulio. Tik radikalios priemonės gali leisti išsaugoti ungurių populiaciją Baltijos jūroje. Baltijos jūros apsaugos veiksmų plane šalių vyriausybės yra pažadėjusios imtis skubių ilgalaikių apsaugos ir gamtotvarkos priemonių, kad ši žuvų rūšis būtų išsaugota. Šalys įsipareigojo imtis veiksmų, kad iki 2008 m. iš Baltijos jūros baseino upėmis unguriai galėtų pasiekti jūrą ir joje esančias nerštavietes. Ilgalaikis sprendimas būtų šalių susitarimas parengti ir įgyvendinti bendrą regiono ungurių apsaugos veiksmų planą. Trumpalaikis ir vienintelis ungurių išsaugojimo sprendimas būtų visiškai sustabdyti žvejybą bei atstatyti  šių žuvų migracijos kelius upėse.
6.  
7. 4.Pasirašyti balastinių vandenų tvarkymo konvenciją. Apie 7000 pakrančių ir jūrinių organizmų kasdien keliauja per pasaulio vandenynus laivų balastinėse cisternose. Patekę į naują aplinką jie gali tapti invaziniais organizmais, atimančiais iš vietinių rūšių gyvenimo vietą ir maistą. Šie reiškiniai sukelia ekologines katastrofas, dėl kurių išnyksta ne tik biologinė įvairovė, bet ir patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai. 2004 m. Tarptautinės Jūrų organizacijos (IMO) parengta tarptautinė konvencija dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo bei kontrolės draudžia prekinius laivus, kurie platina invazines rūšis, tačiau ne visos šalys šį dokumentą pasirašė. Šiandien beveik nebeliko kliūčių, trukdančių pasirašyti minėtą konvenciją.

5.Išvalyti likusius probleminius Helsinkio komisijos (Helcom) taršos šaltinius (taip vadinamus „karštus taškus“). Baltijos jūros jungtinėje aplinkos veiksmų programoje, kurią 1990 m. pasirašė valstybių vadovai, yra numatyti veiksmai, padėsiantys sumažinti probleminius taršos šaltinius Baltijos jūros regione. Aktualiausias uždavinys – mažinti savivaldybių ir pramonės įmonių veiklos sukeliamus padarinius gamtai. Taip pat svarbu kontroliuoti žemės ūkio ir kaimo vietovių taršą, užtikrinti antropogeniniam poveikiui jautrių teritorijų – lagūnų ir pelkių – apsaugą bei jų atkūrimą. Helsinkio komisijos probleminių taršos šaltinių sąrašas buvo veiksmingas įrankis sumažinant taršą Baltijos jūroje. Šiuo dokumentu privalėjo vadovautis suinteresuotos pramonės institucijos. Remiantis 2009 m. gruodžio mėn. duomenimis, 73 šaltiniai iš 162 dar yra „aktyvūs“, t. y., dar nėra išvalyti. Neįvykdytų ankstesnių vyriausybių gamtosauginių įsipareigojimų negalima pateisinti jokia priežastimi.

1.  
2. 6.Užtikrinti kruizinių laivų nuotėkų surinkimą uostuose. Kruiziniai laivai per metus Baltijos jūroje perveža apie  80 milijonų keleivių. Didžiulė dalis laivuose susidarančių kanalizacijos nuotėkų vis dar išleidžiama tiesiai į jūrą. Paskaičiuota, jog taip į jūrą patenka apie 72 tonas azoto ir 18  tonų fosforo. Be maistinių medžiagų nuotėkose gausu bakterijų, virusų ir kitų patogenų, maisto likučių, detergentų, taip pat sunkiųjų metalų. Problema būtų išspręsta, jeigu dauguma didžiųjų Baltijos jūros uostų, įskaitant  Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, įsirengtų tinkamus nuotėkų surinkimo įrenginius.
3.  

7.Sukurti jūrinių saugomų teritorijų tinklą. Jūrinių saugomų teritorijų sukūrimas yra Buveinių ir Paukščių direktyvų, Bendrosios jūrų strategijos direktyvos bei Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos prioritetai. Helsinkio komisijos rekomendacija (1994 m.) dėl Baltijos jūros saugomų teritorijų sukūrimo akcentuoja, kad iki 2010 m. vieningo ekologinio tinklo sukūrimas ir tinkamas jo tvarkymas yra vienas iš svarbiausių tikslų. Dabartinio ekologinio tinklo įvertinimas parodė, kad jis neatitinka vientiso ekologinio tinklo kriterijų, ypač atviroje jūroje. Tai reiškia, kad daugelis Baltijos jūros rūšių ir buveinių yra neapsaugotos ir joms yra grėsmė išnykti. Tam, kad išsaugotume sveiką Baltijos jūros ekosistemą ateities kartoms, būtina imtis skubių veiksmų jos apsaugai ir atkūrimui.

            Mes tikimės, kad šie septyni nesudėtingi veiksmai įkvėps Jus veiklai ir savo ruožtu ketiname stebėti, kaip Jūsų Ekscelencija ir Vyriausybė juos įgyvendins."

Pagarbiai,

Nerijus Zableckis,                                                                                  

Vykdomasis direktorius