Norint pažinti mūsų šalies sparnuočius nebūtina žygiuoti į nepraeinamas miškų tankmes ar klampoti pelkėtomis vietovėmis. Pamatyti vandens paukščius bei pasiskaityti apie juos informaciniame stende galima stabtelėjus 124-ajame automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kilometre esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Šalia judriausio šalies kelio tyvuliuojančio Krivėnų tvenkinio saloje peri tūkstančių rudagalvių kirų kolonija, glaudžiasi retos žuvėdrų bei kitų paukščių rūšys. Šią salą jau dešimt metų tvarko ir prižiūri savo jėgomis prižiūri gamtosaugininkai, o šiemet į veiklą įsijungė ir Aplinkosaugos organizacijų koalicija. Nors ši vieta nėra paskelbta saugoma valstybės, tačiau yra labai reikšminga paukščiams teritorija.

 Krivėnų  paukščių salos istorija – tvarkymas būtinas!

Krivėnų tvenkinys atsirado 1972 m. patvenkus  Nevėžio intako, Striūnos upelio, slėnį. Jo viduryje yra dirbtinai susidariusi 0,9 ha ploto Krivėnų sala. Nuo tvenkinio atsiradimo saloje vyko sparti augmenijos kaita. Čia gyvenanti didelė paukščių kolonija palikdavo didžiulius kiekius trąšų: išmatų, maisto likučių, neišsiritusių kiaušinių, lizdo medžiagų. Dėl didelio trąšų kiekio saloje sparčiai augo aukštos žolės, krūmai ir medžiai, todėl neliko atvirų plotų, kuriuose galėtų perėti vandens paukščiai.

Paukščiai sugrįžo į salą

2001 metais salą ištyrę Lietuvos gamtos fondo darbuotojai nusprendė imtis salos gelbėjimo - saloje buvo iškirsti bei sudeginti visi krūmai ir medžiai, trukdantys vandens paukščiams perėti. Tvarkymo darbai vykdomi kiekvienais metais: rudenį arba žiemą nupjaunami aukštų žolių sąžalynai, nukapojamos medžių ir krūmų atžalos, kad pavasarį sala vėl galėtų atgimti priviliodama tūkstančius paukščių. Gausiausiai čia buriasi rudagalviai kirai, kurie saloje užtikrina kitų vandens paukščių įvairovę. Kartu gindamiesi nuo plėšrūnų, jie apgina ir kitų paukščių dėtis bei jauniklius. Saloje dar peri Europos Sąjungos saugomos upinės žuvėdros, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti juodakakliai kragai, dažnai sutinkamos antys, paprastieji kirai, tilvikai ir kiti vandens paukščiai. Atvirame salos plote vandens paukščiai gali patogiai sukti lizdus, lengviau pastebi plėšrūnus.

Savanoriškos talkos

Krivėnų salos tvarkymas – tai geras aplinkos priežiūros pavyzdys. Juk anksčiau ūkininkai išnaudodami kiekvieną žemės sklypą nušienaudavo ir nuganydavo sunkiai prieinamas vietoves, tokias kaip upių ir ežerų salas, miškų aikšteles, pamiškes. Dabar dauguma pusiau natūralių pievų apaugusios krūmais, jose nebelieka nei paukščių nei augmenijos įvairovės. Skatiname ir kviečiame kitų vietovių gamtos mylėtojus ir vietos bendruomenes imtis tvarkymo darbų: Nemuno saloje prie Merkinės,  Kretuono ežere ir kitur. Prieš tai pasikonsultuokite su Aplinkosaugos koalicijos nariais, kurioje susivienijusios 9 šalies nevyriausybinės organizacijos turi sukaupusios didelę aplinkosaugos ir gamtotvarkos darbų patirtį. Arba kreipkitės į vietos ekologus.

 Krivėnų sala pavasarį