Kovo 9-10 d. vykusiame 32-ame Helsinkio komisijos (HELCOM) kasmetiniame susitikime į darbotvarkę buvo įtrauktas aukšto lygio pareigūnų susitikimas, kurio metu planuota aptarti iškilusias problemas ir padarytą pažangą, įgyvendinant Baltijos jūros veiksmų planą (BJVP). Pagal šį planą organizacijai priklausančios šalys, taip pat ir Lietuva, įsipareigojo imtis priemonių iš esmės sumažinti Baltijos jūros taršą. Tačiau iš šiuo metu komisijai vadovaujančios Švedijos, kuri akcentuoja BJVP įgyvendinimo svarbą, nebuvo sulaukta atitinkamo dėmesio. 

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų pasaulyje. Dėl uždarumo ir lėtos vandens apykaitos su Atlanto vandenynu teršalai lieka ir kaupiasi jūroje. Didelę taršos dalį sudaro komunalinių ir žemės ūkio įmonių nuotekos, taip pat  dideli pesticidų, sunkiųjų metalų ir naftos produktų kiekiai. Dėl užterštumo jūros ekosistema jau dabar stipriai pažeista. Daugelis tautiečių, leidžiančių atostogas Baltijos paplūdimiuose, plika akimi gali pastebėti kasmet „žydintį“ vandenį. „Žydėjimo“ pasekmė – didžiuliai kiekiai dumblių, kurie nugrimzdę į jūros dugną, pūva suvartodami deguonį , šitaip sudarydami „dykumas“ – didžiules povandenines teritorijas, kuriose nelieka jokios gyvybės. Tai tik viena iš žmonių veiklos sukeliamų problemų. Užtai laikas veikti dabar ir neatidėliojant, jeigu norime, kad mūsų krantus skalautų švari jūra. 

Metinis susitikimas suteikė galimybę šalims pateikti ataskaitą apie pažangą ir aptarti iškilusius sunkumus įgyvendinant BJVP - ambicingą programą, skirtą atkurti gerą ekologinę būklę Baltijos jūroje iki 2021 m. Nors kai kuriose srityse galima įžvelgti padarytą pažangą, tačiau po beveik ketverių metų nuo BJVP pasirašymo, bendra organizacijos šalių pažanga kol kas yra pernelyg lėta, per mažai  įgyvendinta konkrečių  veiksmų. Siekiant per ateinančius 10 metų pasiekti numatytus BJVP tikslus, reikalingas tvirtas vadovavimas, kurio šiuo metu pasigendama. Pastarajame susitikime nedalyvavęs Helsinkio komisijai vadovaujančios Švedijos aplinkos ministras pademonstravo, jog plano įgyvendinimui Švedija neteikia deramos reikšmės. 

HELCOM savo komunikate taip pat praneša, jog yra sričių, kuriose pažanga labai lėta arba jos iš viso nėra. Visos Baltijos jūros šalys pagaliau paruošė nacionalines įgyvendinimo programas (NIP) skirtas HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano tikslams pasiekti. Daugumos šalių nacionalinės įgyvendinimo programos gana panašios. Programose numatomi veiksmai apima taršos mažinimą ir jūros ekosistemą neigiamai veikiančios ūkinės veiklos apribojimus, pvz.: medžiagų iš pasklidųjų taršos šaltinių, įskaitant žemės ūkį, patekimą į vandenis, nuotėkų valymo įrenginių statymą ir modernizavimą, efektyvesnį biogeninių medžiagų pašalinimą, aukštesnių higienos standartų priėmimą ir žvejybos poveikio natūraliems žuvų ištekliams mažinimą. Dauguma šių veiksmų atsispindi ir Lietuvos nacionalinėje įgyvendinimo programoje – LR Vyriausybės patvirtintoje Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijoje, kuri apjungia Baltijos jūros veiksmų planą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir EU Baltijos jūros regiono strategiją.

Susitikime iškelta iniciatyva atnaujinti uosto priėmimo įrenginius, skirtus nuotėkoms iš keleivinių laivų surinkti. Paskaičiuota, jog dėl kasmet Baltijos jūra pervežamų 80 milijonų keleivių kartu su nuotėkomis į jūrą patenka apie 72 tonos azoto ir 18 tonų fosforo. Taip pat numatyti veiksmai skirti racionaliam nuotėkų valymo įrenginių dumblo ir mėšlo iš gyvulių ūkių panaudojimo šiuolaikinėse ekologiškų dujų gamybos įmonėse, organinių trąšų panaudojimo vietoje mineralinių skatinimui. Kelios šalys mažindamos jūros eutrofikaciją jau dabar savo teisės aktuose arba kitomis savanoriškomis priemonėmis yra uždraudusios buitinius skalbiklius ir ploviklius, kurių sudėtyje yra fosforo. Taip pat Baltijos jūros šalys, siekdamos apsaugoti Baltijos jūros biologinę įvairovę, jau yra įsteigusios daugiau nei 10% saugomų jūrinių teritorijų.

Dvi didžiausios nevyriausybinės organizacijos Baltijos regione - Pasaulio gamtos fondas (WWF) ir Švarios Baltijos koalicija (CCB) susitikime padarė bendrą pareiškimą, ragindamos valstybes neapsiriboti vien retorika ir imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti realią pažangą. Prie šio raginimo prisideda ir Lietuvos gamtos fondas, veikdamas išvien su WWF Baltijos jūros ekoregiono programos partneriais.