Ūkininkų ir vilkų konfliktas: ar iš tiesų tai karas be pabaigos?
Kiekvieną vasarą žiniasklaidos priemonėse pasirodo straipsnių apie vilkų išpuolius. Naminių gyvulių „medžioklės“ sezonas jau prasidėjo ir visiems yra apie ką padiskutuoti, tačiau šie metai kiek kitokie nei praėjusieji. Šiais metais Biržų rajono savivaldybė, paskatinta gyventojų bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų, ėmėsi problemą spręsti iš esmės ir civilizuotai. Verdiktas „iššaudyti“ nenuskambėjo.
„Lietuvos rytas“ neseniai paskelbė publikaciją „Vilkų išpuoliai gąsdina ir gyvulius, ir žmones“ (Virginija Petrauskienė, 2011-07-21). Straipsnio autorė rašo: „Naktį ganyklose ir aplink namus deginami laužai, statomos šviesą atspindinčiomis liemenėmis vilkinčios baidyklės, pamiškės gyventojai į kiemą eina apsiginklavę peiliais. Taip nuo vilkų ginasi Pasvalio, Biržų ir Kupiškio rajonų gyventojai.“
Šie trys rajonai nuo plėšrūnų nukenčia labiausiai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2009 metais čia papjauta 30 gyvulių (23 užpuolimo atvejai), 2010 metais – 45 gyvuliai (29 atvejai). Tai sudaro pusę visų žalos atvejų Lietuvoje, o jei dar pridėsime ir gretimą Rokiškio rajoną, tai pamatysime, kad naminių gyvulių pjovimo problema yra daugiau šiaurės rytų Lietuvos problema, nors pavienių atvejų pasitaiko visoje šalyje. Lyginant vilkų sumedžiojimą ir žalos atvejų skaičių, matome, kad vilkų medžioklė problemos neišsprendžia, o kai kuriais atvejais dar ir paaštrina ją. 2009 metais Pasvalio, Biržų ir Kupiškio rajonuose nušauti 5 vilkai, 2010 metais – 7 vilkai. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ duomenimis, šių metų pavasarį šiaurės rytų Lietuvoje gyveno apie 20-30 vilkų. Tai sudaro apie dešimtadalį visos Lietuvos populiacijos, tačiau šis dešimtadalis sukelia apie du trečdalius visų žalos atvejų. Vadinasi, ne visi vilkai Lietuvoje turi būti vertinami vienodai ir nevienodos priemonės (tarkim vilkų sumedžiojimo kvota) jiems turi būti taikomos. Lenkijos mokslininkai yra ištyrę, kad tik kas antra vilkų šeima jų šalyje dažniau ar rečiau užpuola naminius gyvulius. Be to, šie sudaro tik 1 proc. viso vilkų raciono. Galbūt vilkai šiaurės rytų Lietuvoje specializuojasi misti naminiais gyvuliais? Galbūt čia gyvenantiems plėšrūnams dėl mums iki šiol nežinomų priežasčių yra pernelyg sudėtinga misti laukiniu grobiu (pvz., medžiotojų suardytos vilkų šeimos nebepajėgia susimedžioti stambesnio už save žvėries)? Galbūt šiame regione siautėja ne tik vilkai, bet ir valkataujantys šunys, kuriuos pagal mūsų teisės aktus draudžiama medžioti, arba vilkų ir šunų hibridai? Į šiuos klausimus dar kol kas nėra tvirtų atsakymų, bet ūkininkams nėra skirtumo, kas puola naminius gyvulius. Jie patiria realią žalą ir pageidauja realios kompensacijos.
Vilkai yra vieninteliai laukiniai gyvūnai Lietuvoje, kurių padarytos žalos valstybė nekompensuoja ir tų kompensacijų mokėjimui Aplinkos ministerija ilgą laiką priešinosi. Buvo manyta, kad užteks vilkų sumedžiojimo reguliavimo. Tačiau medžiotojai vilkus medžioja dažniausiai ne ten, kur reikia, kur iš tiesų yra didelės problemos, o kur paprasčiau nušauti tikrus, trofėjinius vilkus, gyvenančius mūsų didžiosiose giriose. Tuomet Aplinkos ministerijos iniciatyva Medžioklės įstatymo projekte, kurį šiais metais svarstė Seimas, buvo trumpam atsiradusi nuostata, kad vilkų padarytą žalą turi kompensuoti medžiotojai. Nevyriausybinės organizacijos tam paprieštaravo, kadangi tokiu atveju nė vienas medžiotojų būrelis savo plotuose nepageidautų turėti vilkų, o kadangi visa Lietuva yra kažkieno medžioklės plotai, tai vilkai būtų pradėti naikinti visomis įmanomomis legaliomis ir nelegaliomis priemonėmis. Pagaliau šiai problemai spręsti nutarta pasitelkti mokslininkus ir Aplinkos ministerija paskelbė konkursą Vilko populiacijos valdymo planui parengti. Tame plane turės būti pasiūlytas ir Lietuvai tinkamiausias kompensacinis mechanizmas. Konkursą laimėjęs Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Linas Balčiauskas šį valdymo planą turi parengti iki rudens. Tačiau kol šis planas bus parengtas ir patvirtintas, ūkininkai toliau patirs nuostolių, todėl būtina imtis ir laikinų priemonių.
Liepos 2 dieną Biržų rajone, Šukionių gyvenvietės bendruomenės namuose įvyko pirmasis ūkininkų ir gamtosaugininkų susitikimas. Jame buvo aptartos teisinės galimybės kreiptis dėl kompensacijų, pristatytos Europoje plačiai taikomos naminių gyvulių apsaugos priemonės – vėliavėlės, elektrinis piemuo ir specialios veislės šunys Podhalės aviganiai. Šukionių ūkininkė Rita Bieliakienė jau augina du šios veislės šunis savo karvių ūkyje ir jau antri metai nepatiria jokios žalos, nors aplinkiniams ūkininkams kiekvieną savaitę plėšrūnai ką nors sudrasko. Antrasis susitikimas su ūkininkais įvyko liepos 22 dieną Vabalininke. Nors dalis Biržų rajono savivaldybės valdininkų ir nebuvo patenkinti tokiomis iniciatyvomis (gal dėl to, kad teks daugiau dirbti), tačiau rajone pasikeitė valdžia ir merės Irutės Varzienės pavedimu keičiama kompensacijų skyrimo tvarka savivaldybės lygmenyje, be to, bus numatytos lėšos naminių gyvulių apsaugos priemonėms. Susitikime dalyvavęs Seimo narys V.Valkiūnas pažadėjo imtis iniciatyvų dėl įstatymo pataisų, numatančių kompensacijų mokėjimą šalies mastu. Aplinkos ministerijoje taip pat jaučiamos permainos. Naujoji Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Lina Čaplikaitė, pakeitusi ilgus metus šiose pareigose buvusį Selemoną Paltanavičių, tikimės bus sukalbamesnė ir padės Lietuvoje vystyti Europos Sąjungos gerąją patirtį šiuo klausimu, nes taikus sambūvis su laukine gamta įmanomas ne kariaujant, ne kažką iššaudant, o prisitaikant.
Vilkai Lietuvoje yra ekologinės piramidės viršūnėje. Valstybės, kurios atsikratė šių plėšrūnų praeityje, susiduria su didelėmis problemomis ir milžiniškais nuostoliais miškų ir žemės ūkyje. Medžiotojai nesugeba atlikti kanopinių žvėrių reguliavimo funkcijos taip gerai, kaip tai atlieka stambieji plėšrūnai. Medžiotojai neturi galimybių iš gamtos atrinkti silpniausius ir sergančius gyvūnus. Šiais laikais mokslininkai prabilo ne tik apie vilkų daromą žalą, bet ir apie naudą. Materialinę, apčiuopiamą, piniginę naudą. JAV Jeloustouno nacionalinis parkas kiekvienais metais uždirba 15 milijonų dolerių pelno iš turistų, kurie atvažiuoja pasiklausyti vilkų kaukimo. Lenkijos mokslininkai apskaičiavo, kad jų šalies vilkai miškininkams kasmet atneša naudos už 2 milijonus eurų, kadangi vilkai apsaugo miškų jaunuolynus nuo kanopinių žvėrių tuo laiku, kada jie nemedžiojami. O kur dar neįkainojama vilkų nauda palaikant laukinių gyvūnų sveikatą! Kanados mokslininkai nustatė, kad iki 70 proc. vilkų serga trichinelioze. Taigi, sanitaro vaidmuo nėra lengvas, tenka sergančių gyvūnų ligas prisiimti sau ir dėl to laukinėje gamtoje vilkai vidutiniškai išgyvena tik 5 metus, o 70-80 proc. jų jauniklių nuo ligų žūsta jau pirmaisiais metais. Be vilkų mūsų šalies miškuose prasidėtų dideli kiaulių maro, trichineliozės, pasiutligės ir kitų pavojingų ligų protrūkiai. Be vilkų mūsų šalies girios jau nebegalėtų vadintis giriomis. Žmonės pyksta ant vilkų, bet nepagalvoja, kad jie patys sudaro sąlygas vilkams elgtis netinkamai. Ūkininkų ir vilkų konfliktas turi taikių sprendimų, tik reikia noro jų siekti.
Nuotraukos autorius - Valdas Augustinas.