Siekiama išsaugoti Dūkštų ąžuolyną ir jo gamtines vertybes

2012-03-08 | Temos: pranešimas spaudai

Patvirtintas Vilniaus rajone, Neries regioniniame parke esančio Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upės slėnio gamtotvarkos planas. Jame numatytos priemonės padės atkurti ir palaikyti gerą vieno iš didžiausių ir seniausių natūralių ąžuolynų Lietuvoje būklę, išsaugoti čia aptinkamos didžiosios miegapelės bei kitų retų gyvūnų ir augalų rūšių populiacijas.

Gamtotvarkos planą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu parengė Lietuvos gamtos fondas. Teritorija, kuriai parengtas planas, apima 362, 65 ha plotą: Dūkštų ąžuolynas užima 274 ha, o Dūkštos upės slėnis su jį supančiomis pievomis ir miškais – 88,65 ha.

Didžiausia gamtosauginė problema teritorijoje yra ta, kad čia pastaraisiais dešimtmečiais nyksta ir beveik neatsikuria ąžuolai.

„Didžiąją dalį Dūkštų ąžuolyno sudaro senas medynas, dauguma medžių yra išdžiūvę ar pažeisti puvinio. Nemaži ąžuolyno plotai buvo iškirsti, dalis jų užsodinti eglynais. Praretintose ąžuolyno vietose įsigali drebulynai, tankiai auga lazdynai ir kiti krūmai, o tai stipriai riboja naujų ąžuolų gyvybiškumą," - pasakoja planą parengusio Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Edmundas Greimas.

Anot jo, tokie labiausiai nuo kirtimų nukentėję miško sklypai bus dirbtinai atsodinami, o ąžuolus stelbiantys medžiai ( pvz., eglės, drebulės, beržai ir kt.) ir krūmai reguliariai šalinami. Ši priemonė pagerins ir ąžuolyne gyvenančio vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalų – niūraspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) populiacijos būklę. Šiai rūšiai reikalingos apšviestos ir saulės šildomos drevės.

Teritorija ypatinga dar ir tuo, kad čia aptinkama Lietuvoje labai reta ir į Saugomų rūšių sąrašą įrašyta rūšis – didžioji miegapelė (Glis glis), kuri įtraukta ir į Berno konvencijos III priedą.

Didžioji miegapelė yra didžiausia iš visų pasaulyje gyvenančių 28 rūšių miegapelių. Jos kūno ilgis siekia 13-18 cm, uodegos – 12-15 cm, sveria miegapelė apie 70-120 g. Dėl ilgos pūkuotos uodegos miegapelė truputį primena mažą voveraitę. Jauniklių kailiukas pilkas, suaugusių – pilkas su rusvu atspalviu. Kūno apačia šviesi, o akis juosia tamsesnių plaukų žiedas. Tai naktinis medžiuose gyvenantis žinduolis, prisitaikęs matyti prieblandoje ir vikriai laipioti šakomis, įmingantis daugiau nei pusei metų žiemos miegu ir galintis gyventi 7-8 metus.

Deja, šiai parko įžymybei labai trūksta tinkamų slėptuvių – drevėtų medžių. Jų taip pat trūksta ir europiniui plačiaausiui (Barbastella barbastellus) bei kitoms čia sutinkamoms šikšnosparnių rūšims. Siekiant kompensuoti slėptuvių trūkumą, teritorijoje ketinama iškelti specialiai šiems žinduoliams skirtų inkilų.

Patvirtintame gamtotvarkos plane nemažas dėmesys bus skiriamas Dūkštos upės slėnio pievoms. Čia aptinkamas labai retas drugys – gencijoninis melsvys (Maculinea alcon), kurio vystymasis susijęs su retu augalu – melsvuoju gencijonu (Gentiana cruciata). Pievos užauga krūmais, drebulių, alksnių, pušų, gudobelių sėjinukais, kurie nustelbia šiuos augalus. Plane numatyta gencijoninio melsvio buveinėse šalinti sumedėjusią ir žolinę augmeniją.

 

Daugiau informacijos suteiks:

Edmundas Greimas

Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas

Tel. 8 5 2310700, mob. 8 663 56490

El. p. edmundas.g@glis.lt

www.glis.lt