2012 m. kovo 21-22 dienomis Pasaulio gamtos fondo iniciatyva Stokholme vyko Baltijos ateities planavimo seminaras. Renginio metu aptartos regiono vystymosi perspektyvos atsižvelgiant į BaltSeaPlan projekto sukurtą darnaus Baltijos jūros regiono planavimo viziją 2030 metams ir Pasaulio gamtos fondo integruoto jūros valdymo darnų raidos scenarijų. Renginys sulaukė virš 50 dalyvių iš privataus ir viešojo sektoriaus, daugiausia iš Skandinavijos šalių.

Nevyriausybinės organizacijos tokį didžiulį dėmesį Baltijos jūros aplinkos išsaugojimui skiria žinodamos, jog per ateinančius dvidešimt metų jūra patirs intensyvų ūkinės veiklos vystymosi poveikį. Numatoma, jog sparčiai augs laivyba, daugės vėjo jėgainių parkų, intensyvės turizmo ir  rekreacijos veiklos, pakrantės ir jūros dugno eksploatacija, plėsis uostai, bus tiesiami elektros kabeliai ir dujotiekiai. Be to, procesai, vykstantys kontinentinėje dalyje, pvz. intensyvi žemės ūkio ar miškininkystės veikla gali toliau didinti jūros eutrofikaciją, ir žinoma, sutrukdyti turizmo plėtrą. Juk niekas nenorės maudytis pažaliavusiame ir smirdančiame vandenyje. Tad natūralu, jog kyla klausimai, kaip šią plėtrą sureguliuoti, kur ir kaip įmanoma sinergija. Vien vėjo jėgainės 2030 metais užims plotą, prilygstantį Gotlando salos dydžiui. Plačiau apie Baltijos jūros ateities vystymosi tendencijas galima rasti WWF leidinyje čia.

Seminaro dalyviai pasidalino savi mintimis ir įžvalgomis, plėtodami galimus raidos scenarijus, ypač stengdamiesi atspėti nežinomų veiksnių mastus. Juk Baltijos jūrą supa ne tik Europos Sąjungai priklausančios valstybės, bet ir Rusija, vyksta globalūs procesai, klimato kaitos efektai ir t.t. Daug nežinomųjų, o Baltijos jūra – tik viena. Gegužės mėnesį planuojamas Baltijos jūros scenarijaus juodraščio parengimas, kurio galutinė versija po konsultacijų bus pristatyta rugpjūtį Baltijos jūros festivalio metu Stokholme.