Gyvenimas balose – nuotraukų parodoje

2012-09-27

Lietuvos gamtos fondo fotografijų archyve dar nebuvo tiek daug bei tokių įspūdingų roplių ir varliagyvių nuotraukų: per dvi savaites sulaukėme 316 nuotraukų iš 51 autoriaus asmeninių archyvų. Vienos nuotraukos žavi užfiksuotų akimirkų originalumu, kitos ­– išskirtine kokybe, trečiose atsispindi autorių išradingumas. Tos, kuriose visi šie elementai susilieję į darnią visumą, išrinktos eksponuoti parodoje „Ar iš balos tas gražumas?“.

Dar daugiau džiaugsmo nei nuotraukų grožis parodos organizatoriams suteikė autorių komentarai, bylojantys, kad gamtos tvarinių skirstymas į gražiuosius ir bjauriuosius – atgyvena. „Prisegu savąją gražuolę. Paprasta, bet man ji pati pačiausia. Pas mus gyvena ir gražios žalios, grakščios varlės (medvarlės gal), tik jų „pričiupti“ dar nepavyko", – įspūdžiais dalijasi paprastosios rupūžės nuotraukos autorė. Kita jos bendramintė taip pat spinduliuoja meile varliagyviams: „Pernai visą vasarą mūsų baseinėlyje gyveno dvi varlytės gražuolytės. Jos vieną kitą labai mylėjo ir labai gražiai mums kurkė“.

Nuo įspūdžių ir nuotraukų grožio apraibus akims, Lietuvos gamtos fondo komisijai teko kviestis pastiprinimą. Įspūdingiausius kadrus padėjo išrinkti fotomenininkas, savo objektyvą taip pat dažnai nukreipiantis į gamtą, – Vytautas Knyva. Net jam tai buvo sudėtinga užduotis, nes parodos vertos atrodė visos nuotraukos. Tačiau paroda – ne guminė, todėl po ilgų diskusijų išrinktos įspūdingiausios fotografijos.

Adomui Romanovui pavyko užfiksuoti charakteringiausią jaunutį paprastąjį tritoną.

Deivido Makavičiaus nuotraukose įamžintas gražiausias skiauterėtasis tritonas ir pievinė varlė veisimosi periodu.

Nomeda Vėlavičienė pričiupo pačią fotogeniškiausią europinę medvarlę.

Eglės Černevičiūtės objektyvas taikliausiai pastebėjo pietauti besiruošiančią žaliąją rupūžę.

Gintauto Smilgevičiaus nuotraukose subtiliausiai užfiksuotos besiporuojančios paprastųjų rupūžių ir smailiasnukių varlių poros.

Gintautui Steibliui pavyko pričiupti suaugusį paprastąjį tritoną, trapųjį gluodeną ir didžiąją kūdrinę varlę.

Irmos Maciulevičienės nuotraukoje užfiksuotas pats išraiškingiausias paprastosios česnakės žvilgsnis.

Joanai Juodviršytei pavyko fotografuojant neprižadinti ant piršto lyg minkščiausios pagalvės prisnūdusio gyvavedžio driežo.

Jono Augustausko nuotraukoje – kūmuojantis raudonpilvės kūmutės patinas.

Jūratės Cimbalistaitės nuotrauka geriausiai atskleidžia nendrinių rupūžių maskavimosi talentą.

Marius Karlonas spėjo užfiksuoti vikrųjį driežą.

Monikos Vaišvilaitės nuotraukoje atsispindi dvilypė paprastosios rupūžės prigimtis.

Nerijaus Žitkevičiaus skvarbus objektyvas sugebėjo užfiksuoti po vandeniu esančią pievinės varlės kiaušinių dėtį.

O Saulės Paltanavičiūtės nuotrauka vaizdžiai iliustruoja, kokia didelė varlė iš šių kiaušinių išauga.

Tomo Kizo nuotraukų parodoje bus daugiausia. Jo fotografijose: gražiausias balinio vėžlio jauniklis ir charakteringa jo buveinė; ryškiausias geltonskruostis žaltys, pikčiausia paprastoji angis ir daili žalioji rupūžė.

Išvysti visus šiuos gražuolius visų pirma galės dzūkai, mat būtent šiame regione gyvena daugiausia retų roplių ir varliagyvių. Fotografijų parodos „Ar iš balos tas gražumas?“ atidarymas vyks Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Seinų g. 1, Lazdijai), spalio 30 d. 15 val.

Kviečiame atvykti visų nuotraukų autorius ir tuos, kuriems gražiausios varlės dar nepavyko pričiupti – pasisemti įkvėpimo. Parodoje eksponuojamų nuotraukų autoriai bus perrengti marškinėliais su trečioko piešiniu, kuriame vaizduojama balinių vėžlių buveinė, o asmeninę biblioteką galės papildyti fotografijų albumu „Kertinės miško buveinės“. Negalinčius aplankyti parodos laimėjusių nuotraukų autorius kviečiame užsukti atsiimti dovanų į Lietuvos gamtos fondą (Algirdo g. 22-3, Vilnius), o toliau nuo sostinės gyvenantiems jas išsiųsime paštu.

Lietuvos gamtos fondo informacija. Merike Linnamagi nuotraukoje – skiauterėtasis tritonas.