Sparnuočių lesinimas – ne žaidimas

2012-12-14

Storu patalu žemę užklojęs sniegas paslėpė smulkiųjų sparnuočių maisto šaltinį. Alkanas paukštelis džiaugiasi kiekvienu grūdu, rastu briedžio pėdoje. Lesalo pilną pagalbos ranką jiems galime ištiesti mes. Tačiau labai svarbu nuo pat mažumės įsisąmoninti: tai – ne žaidimas, kartą ėmęsi globoti sparnuočius turime jais rūpintis nuolat.

Paukščių lesinimas – puiki proga pradėti pažindinti mažuosius su gamta iš arčiau. Labai svarbu, kad šis žaidimas pamažu peraugtų į atsakomybės jausmą ir mažieji suprastų, kad paukštelius lesinti reikia ne tik tuomet, kai norisi jais pasigėrėti. Kodėl svarbu žiemą likimo valiai nepalikti sparnuočių ir kaip teisingai jais rūpintis, mažiesiems pasakojama projekto, įgyvendinamo per Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo rėmimo programą, metu. Projektą įgyvendina gamtininkų klubas „ORNI“ ir Lietuvos gamtos fondas, kartu su Lietuvos edukologijos universiteto zoologų klubo nariais. Projekto metu Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose įrenginėjamos stacionarios lesyklos – iš viso 40.

Pamokėles ikimokyklinio ugdymo įstaigose rengianti Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Ingrida Meškinytė pasakoja, kad į jas susirenka įvairaus dydžio ir amžiaus vaikučių grupėms: dažniausiai 3-6 metų, nuo 20 iki 150 vaikučių. „Atvykus į darželius didelį džiaugsmą sukelia neblėstančios vaikučių šypsenos ir noras išgirsti, ką aš pasakysiu. Smagu, kad ši tema vaikučiams yra pažįstama, jie daug klausinėja, daug pasakoja. Svarbiausia, kad po paskaitėlių vaikučių klausimai ir pasakojimai nesibaigia, jie prieina prie manęs ir kiekvienas papasakoja, kaip prižiūrėdavo iki šiol paukščiukus ir kaip prižiūrės dabar“, ­– įspūdžiais dalijasi I. Meškinytė.

Kad norėdami padėti paukšteliams nepakenktume, labai svarbu žinoti, kaip jais rūpintis teisingai. Didelis džiaugsmas meistrauti lesyklą savo rankomis, tačiau svarbu kabinti ją paukšteliams tik tuomet, kai ji visiškai pabaigta: užslėpti visi aštrūs kampai ar briaunos, galinčios sužeisti paukštį. Dažnai lesyklas uzurpuoja stambesni paukščiai: balandžiai, kuosos, kėkštai, tačiau jiems susirasti maisto miesto erdvėje kur kas paprasčiau. Smulkiesiems išlikti kur kas sudėtingiau, tad pravartu įrengti būtent jiems skirtas lesyklas – apsaugoti nuo didžiųjų paukščių įrengiant specialius tinklus, numatant specialias landas smulkiesiems sparnuočiams. Paprasčiausias būdas – lesyklos angas uždengti tinkamo retumo tinklu.

Sparnuočių susibūrimo vietas netrunka pastebėti katinai ar laukiniai plėšrūnai, todėl rekomenduojama lesinimui parinkti netoli tankių medžių ar krūmų įrengtas lesyklas, kad prireikus paukšteliai galėtų pasislėpti. Įrengti lesyklą nepakanka, reikia nuolat rūpintis, kad jos konstrukcija būtų saugi sparnuočiams – po stipresnio vėjo, gausaus sniego ar katinų medžioklės, jai gali prireikti remonto.

Kartą pradėjus lesinti, reikia daryti tai reguliariai, nes įprastoje vietoje neradęs maisto paukštelis sunaudoja labai daug energijos naujo maitinimosi šaltinio paieškoms, o per trumpą žiemos dieną toks iššūkis gali būti lemtingas. Tad jei suprantate, kad nuolat skirti paukšteliams laiko ir rūpesčio negalėsite, verčiau nepradėkite.

Lietuvos gamtos fondo informacija.

Jono Augustausko nuotraukoje – mėlynoji zylė, Boris Belchev - dagilis.