Kylame į žygį už gyvą Baltiją!

2013-06-07

Mums reikia gyvos Baltijos! – skelbia birželio 8 d. Malmėje (Švedija) startuosiančio tarptautinio dviračių „Žygio Baltijai“ (RACE FOR THE BALTIC) iniciatoriai. Pasaulio vandenynų dieną pradedamo žygio dalyviai per du su puse mėnesio nukeliaus 3500 km aplink visą Baltijos jūrą, nešdami žinią: Baltijai reikia mūsų pagalbos. Lietuvą tarptautinė dviratininkų komanda pasieks ir prisidėti prie Baltijos išsaugojimo kvies liepos 27–29 dienomis, tradicinės Jūros šventės metu. Šia visuomenine kampanija siekiama užtikrinti tausojantį ir mokslininkų rekomendacijomis pagrįstą Baltijos jūros išteklių valdymą.

Baltijos jūrai yra iškilusi didžiulė grėsmė: skaičiuojama, kad maždaug šeštadalį jūros dugno užima vadinamosios negyvosios zonos (bedeguonė aplinka, kurioje negali egzistuoti jokia gyvybė). Šį pavojų Baltijos jūros biologinei įvairovei dar labiau sustiprina vykdoma pernelyg intensyvi žvejyba ir nepakankama išteklių apsauga. Siekdamos atkreipti regiono šalių visuomenės ir valdančiųjų institucijų dėmesį į Baltijai kilusį pavojų ir paskatinti imtis pastangų vienai vertingiausių ekosistemų mūsų regione išsaugoti, visuomeninės organizacijos visose regiono šalyse skatina kilti į dviračių „Žygį Baltijai“.

Kad siekis išsaugoti Baltijos jūrą neliktų vien skambiomis deklaracijomis, bet pasiektų efektyvaus poveikio ir ekosistemos būklės pagerėjimo, į šią problemą būtina atkreipti visuomenės dėmesį ir užtikrinti, kad šalių vyriausybės atsižvelgs į visuomenės valią. Kampanija „Žygis Baltijai“ siekiama sutelkti visuomenines organizacijas, atsakingus piliečius ir verslą bei vienadienio populiarumo nesivaikančius politikus tam, kad būtų užtikrintas aplinką bei išteklius tausojantis ir mokslininkų rekomendacijomis pagrįstas Baltijos jūros valdymas.

Esminis kampanijos dėmesys sutelktas tam, kad planuojant darnų Baltijos jūros regiono vystymąsi būtų užtikrinamas siekis įgyvendinti Helsinkio komisijos Baltijos jūros veiksmų plane (HELCOM Baltic Sea Action Plan) ir ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (EU Marine Strategy Framework Directive) numatytus tikslus, ypatingą dėmesį skiriant atsakingam žuvų išteklių valdymui, eutrofikacijos grėsmės mažinimui ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Siekiama, kad šių metų spalio 3 d. Helsinkio komisijos ministrų susitikime regiono šalių aplinkos ministrai įsipareigotų įgyvendinti dėl Baltijos išsaugojimo duotus pažadus. Kad politikams nekiltų abejonių dėl visuomenės valios, kampanijos „Žygis Baltijai“ metu renkami parašai po peticija, aiškiai išreiškiančia piliečių valią išsaugoti gyvybingą Baltijos jūrą. Kiekvienas iš mūsų galime išreikšti savo susirūpinimą Baltijos jūros būkle ir paraginti regiono šalių vyriausybes imtis veiksmų, kad Baltijos jūra būtų grąžinta į aplinkosauginiu požiūriu sveiką būklę, pasirašydami peticiją (http://raceforthebaltic.com/petition.php).

Pernelyg intensyvi žvejyba – viena didžiausių grėsmių Baltijai, sukelta aplinką niokojančių žvejybos metodų, didelės priegaudos (netyčia sugautos netinkamų rūšių ar dydžio žuvys, kurios išmestos atgal į jūrą dažniausiai žūsta) ir nereglamentuojamos žvejybos. Tai lėmė anksčiau klestėjusių žuvų, pavyzdžiui menkių, populiacijos nykimą. Laiku ėmusis veiksmų menkių populiacija pamažu atsigauna ir šis pavyzdys yra pripažįstamas pavyzdžiu efektyviam aplinkausoginiam ir ekonominiam Baltijos jūros atsigavimui. Siekiama, kad žvejybos mastai būtų griežtai ribojami ir nustatomi atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, o svarbiausioms žuvų rūšims būtų numatomi ilgalaikiai išteklių valdymo planai.

Ne mažesnę grėsmę Baltijai kelia eutrofikacija (maistinių medžiagų sukeltas ekosistemos kitimas), kuri sutrikdo natūralią ekosistemos pusiausvyrą ir kelia grėsmę biologinei įvairovei. Eutrofikaciją sukeliančios maistinės medžiagos (azoto ir fosforo junginiai) į jūrą patenka dėl neatsakingų žemės ūkio veiklų bei aplaidaus pramoninių ir buitinių nuotekų tvarkymo. Su šia Baltijos liga tiesiogiai susidurs vidurvasarį atostogaujantys poilsiautojai – kai jūros pagalbos šauksmas prasiverš gličia ir dvokiančia dumblių mase, vadinamuoju vandens „žydėjimu“. Kampanija siekiama, kad eutrofikacijos grėsmė būtų pažabota – taikoma griežtesnė į jūrą patenkančių maistinių medžiagų kontrolė ir priemonės taršos sumažinimui.

Biologinės įvairovės apsaugai Baltijos jūroje labai svarbios saugomos jūrinės teritorijos (Marine Protected Areas). Šiuo metu jos užima 12 proc. jūros ploto, tačiau daugelis jų yra neprižiūrimos. Pavojingi žvejybos metodai, dugno gilinimas ir kita aplinkai ir ištekliams pavojinga veikla vis dar yra leidžiama ir plačiai taikoma, todėl daugelio šių teritorijų negalima vadinti griežtai saugomomis. Tam, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė Baltijoje, mažiausiai 30 proc. jūros ploto turėtų būti išskirtos kaip saugomos jūrinės teritorijos, o efektyvi jų apsauga turėtų būti užtikrinama sukuriant  detalius valdymo planus.

Rytoj Malmėje startuosiantis tarptautinis dviračių „Žygis Baltijai“ Lietuvą pasieks liepos 27–29 d., tradicinės Jūros šventės metu. Lietuvoje vyksiančiai žygio atkarpai yra suteiktas oficialus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginio statusas. Kampanijos renginius Lietuvoje organizuoja Lietuvos gamtos fondas, renginio partneris – Pajūrio regioninis parkas. Kviečiame liepos 27 d. pasitikti tarptautinę dviratininkų komandą prie Latvijos sienos (Rucava) ir atlydėti ją iki Jūros šventės. Pakeliui Jūsų laukia edukacinė programa Pajūrio regioniniame parke ir galimybė pažinti kur kas daugiau įdomių ir reikšmingų lietuviškosios Baltijos jūros pakratės objektų nei Palangos paplūdimys.

 

Išsamesnė informacija ir žygio dalyvių registracija:

Julija Petrošiūtė

Lietuvos gamtos fondo komunikacijos specialistė

julija.p@glis.lt

8 655 56090

www.glis.lt