Ar užteks Baltijoje žuvies ir ruoniams, ir žvejams?

2014-01-03

Lietuvos gamtos fondas sausio 22 - 23 d. kviečia į seminarą „Žvejų ir pilkųjų ruonių konfliktas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse: priežastys, pasekmės ir sprendimo būdai“.

Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai ­– reta ir saugoma rūšis Lietuvoje, todėl dažnėjantys jų apsilankymai Lietuvos priekrantėje džiugina ir gamtosaugininkus, ir visuomenę. Tačiau 2013 m. Lietuvos pakrantėje rasta rekordiškai daug negyvų pilkųjų ruonių. Stokojant informacijos apie šių žinduolių apsilankymą Lietuvos pakrantėje, dėl ruonių žūčių neretai kaltinami Lietuvos žvejai. Žvejams ir ruoniams sugyventi ir pasidalinti laimikiu sudėtinga visame pasaulyje, o Baltijos jūroje ši problema itin aktuali, nes ruonių čia nuolat daugėja. Žuvies iš žvejų tinklų neretai paskanauja ne tik jauni nepatyrę ruoniukai ar lengvo grobio ieškantys tingūs ruoniai – dėl intensyvios žvejybos ir Baltijos užterštumo visiems ruoniams tampa vis sunkiau prasimaitinti. Daug jaunų nepatyrusių ruoniukų pražūsta įsipainioję į tinklus.

Ruoniai ištraukia ir apdrasko tinkluose įstrigusią žuvį, atbaido ją nuo tinklų, suplėšo tinklus, sudrasko gaudykles ir paleidžia jose esantį laimikį. Žvejai patiria didelių nuostolių ne tik dėl prarastos žuvies, bet ir dėl sugadintos įrangos. Siekiant sumažinti žvejų nuostolius, Suomijoje ir Švedijoje, kur šių žinduolių daugiausia, žvejams išduodamos licencijos, suteikiančios teisę medžioti aplink tinklus besisukiojančius ruonius. Manoma, kad būtent iš šių šalių atplaukę sužeisti ar srovių atplukdyti negyvi ruoniai buvo rasti Lietuvos pakrantėje.

Kviečiame atvykti ir sužinoti:

  • Kas gena pilkuosius ruonius į Lietuvos priekrantę?
  • Kodėl ir kokią grėsmę ruoniai kelia žvejų laimikiui?
  • Kaip savo laimikį nuo ruonių apsaugo kitų Baltijos šalių žvejai bei kaip šią problemą spręsti siūlo mokslininkai ir gamtosaugininkai?

Į šiuos klausimus atsakymų seminare ieškos Lietuvos, Estijos, Švedijos, Suomijos mokslininkai, valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, gamtosaugininkai ir žvejai. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė seminaro metu pristatys Lietuvos priekrantės žvejų apklausos rezultatus: kokią žalą patiria dėl ruonių patiria žvejai, kokių kompensacijų tikisi iš valstybės. Ne vieną dešimtmetį pilkuosius ruonius tyrinėjantis mokslininkas Ivar Jüssi  iš Estijos pristatys šių žinduolių paplitimą ir būklę Baltijos jūroje, galimas migracijos į pietinę Baltiją priežastis. Anita Storm iš Suomijos, aktyviai dalyvaujanti sprendžiant pilkųjų ruonių ir žvejų konfliktą Suomijoje, supažindins su valstybinių ir visuomeninių organizacijų, žvejų vaidmeniu konflikte. Swen –Gunnar Lunneryd iš Švedijos universiteto, dalyvaujantis „ruoniams atsparios" žvejybos įrangos kūrime ir tobulinime, pristatys modifikuotas gaudykles, garsines ir elektrines ruonių atbaidymo priemones, aptars šių priemonių įsigijimo kompensacijų klausimą. Žvejai kviečiami aktyviai dalyvauti seminaro diskusijose ir išsakyti savo nuomonę – kokios prevencinės ir žalos kompensavimo priemonės jiems būtų tinkamos.

Sausio 22 d. seminaras vyks Klaipėdoje (Klaipėdos Universiteto auditorijų korpuse „Studlende" ;H. Manto g. 25), sausio 23 d. – Vilniuje (A. Juozapavičiaus g. 9, Generalinės miškų urėdijos Kolegijų salėje, IV aukštas).

Būtume dėkingi, jei į renginį registruotumėtės iš anksto el. paštu julija.p@glis.lt

Lietuvos gamtos fondo informacija. Vaidos Survilienės nuotrauka.

Išsamesnė informacija:

Vaida Survilienė

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė

Mob. 8 66211047

El. paštas: vaida.surviliene@gmail.com