Kuriama agroaplinkosaugos platforma
Kuriama agroaplinkosaugos platforma
Siekiant išsaugoti sveiką Baltijos jūros ekosistemą, gyvybiškai svarbu skatinti tausojantį žemės ūkį, o tai neįmanoma be glaudaus aplinkosaugos bei žemės ūkio organizacijų, valstybinių institucijų ir ūkininkų organizacijų bei žemės ūkio konsultantų bendradarbiavimo. Skatinant bendradarbiavimą ir gerųjų pavyzdžių mainus, Baltijos jūros regione įgyvendintas ne vienas sėkmingas agroaplinkosaugos projektas, Baltijos jūrą tausojančio žemės ūkio siekiui suvienijęs regiono ūkininkus ir aplinkosaugininkus. Kad ambicingas siekis – išgelbėti Baltijos jūrą nuo pražūtingo žemės ūkio poveikio - nenugrimztų užmarštin pasibaigus projektams, siekiama sukurti ilagalaikę terpę apsikeitimui informacija bei iniciatyvomis apie tausojantį žemės ūkį. Pasaulio gamtos fondas Švedijoje (WWF Sweden) kartu su Lietuvos gamtos fondu ir kitomis regiono aplinkosaugos, žemdirbių, konsultavimo tarnybomis, mokslo įstaigomis kuria Agroaplinkosaugos platformą.
Birželio 17-18 d. Rygoje įvyko pirmasis potencialių platformos partnerių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitikimas, kuriame aptarti didžiausi regiono agroaplinkosaugos iššūkiai. Vienas jų – bendradarbiavimo tarp atskirų institucijų ir organizacijų, ūkininkų bei jų organizacijų stoka; nesusikalbėjimas tarp žemės ūkio ir aplinkosaugos sektorių bei institucijų nepasidalijimas atsakomybe. Siekiama, kad būtent platforma suteiktų progą jiems geriau išsakyti savo poreikius ir skatintų siekti kompromiso, kitų regiono šalių pavyzdys galėtų skatinti glaudesnį bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas tarp regiono šalių taip pat būtinas, nes už vieną didžiausių grėsmių Baltijos jūrai – eutrofikaciją – atsakomybė tenka viso regiono žemės ūkiui.
Kad keistis informacija apie tausojantį žemės ūkį labai svarbu ir reikalinga visoms šalims, įsitikinta trejus metus kasmet Pasaulio gamtos fondo Švedijoje kartu su aplinkosaugos organizacijomis partnerėmis regione organizuotose diskusijose apie agroaplinkosaugos priemones bei jų poveikį 2007-2013 m. periodu ir galimybes efektyviau panaudoti šią priemonę neigiamam žemės ūkio poveikiui mažinti. 2012 m. toks seminaras organizuotas Jūrmaloje (Latvija), 2013 m. Haapsalu (Estija), o praėjusių metų pabaigoje apie agroaplinkosaugos priemones diskutuota Lietuvos gamtos fondo organizuotoje konferencijoje „Bendroji žemės ūkio politika 2014-2020: iššūkiai ir perspektyvos įgyvendinant aplinkosaugos įsipareigojimus“ (http://www.www.glis.lt/?pid=1&news_id=314), kuri buvo Baltijos jūros regiono strategijos metinio forumo dalis. Tarptautinių seminarų metu sukaupta informacija apie kitose šalyse taikomas agroaplinkosaugos priemones pravertė aplinkosaugos organizacijoms formuojant pasiūlymus šalių žemės ūkio ministerijoms dėl efektyvesnių agroaplinkosaugos priemonių 2014-2020 m. Kaimo plėtros programoje.
Didžiausio masto agroaplinkosaugos ekspertus regione sutelkiantis renginys jau penkerius metus yra tarptautinė konferencija „Žalesnis žemės ūkis žydresnei Baltijos jūrai“, kurios metu tradiciškai apdovanojami ir konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtojai. Šis renginys sumanytas ir globotas dviejų itin stiprių regione įgyvendintų agroaplinkosaugos projektų - „Baltic Deal” ir „Baltic Compass” - koordinatorių. Tačiau praėjusiais metais pasibaigus šiems projektams, šio strateginio renginio organizavimui iškilo grėsmė. Užtikrinti kasmetinį šios konferencijos organizavimą ir taip suteikti progą apsikeisti patirtimi ir idėjomis regiono apgroaplinkosaugos specialistams – taip pat vienas numatomų platformos uždavinių.
Esminis kuriamos Apgroaplinkosaugos platformos skirtumas nuo ankstesnių iniciatyvų – ji bus ilagalaikė, joje užmegztas bendradarbiavimas ir sukaupta tarptautinė bei tarpsektorinė patirtis „nepakibs ore“ pasibaigus vienam ar kitam projektui. Nors galutinė platformos vizija bus aiški tik dar po dviejų šiais metais organizuotų susitikimų Švedijoje ir Lenkijoje, jau pirmajame susitikime išryškėjo prioritetinės problemos ir veiklos gairės. Planuojama, kad ši platforma išliktų kaip neformalus agroaplinkosaugos ekspertų sambūris, kurioje būtų keičiamasi informacija apie agroaplinkosaugą bei platformos narių vykdomus projektus. Platformos būstinė galėtų būti viena iš šiuo metu Baltijos jūros regione veikiančių tarptautinių organizacijų.