Kas žydi Kuršių mariose?..

2014-08-14

Dumbliai – tai vienaląsčiai ar daugialąsčiai vandens organizmai, ekosistemai reikšmingi tuo, kad kone vieninteliai visai vandens ekosistemai fotosintezės būdu gamina deguonį. Vienos pagrindinių maistinių medžiagų dumbliams yra fosforas ir azotas, tačiau, kai į vandens telkinius patenka pernelyg daug šių medžiagų, dumbliai smarkiai išveša, sukeldami vadinamąjį vandens žydėjimą. Vandenyje atsirandus gausiam dumblių kiekiui, juos ima sparčiai ima ardyti bakterijos, sunaudodamos didelę dalį vandenyje esančio deguonies. Dėl to dugne ima trūkti deguonies, todėl miršta žuvys ir kiti vandens organizmai.

Kviečiame susipažinti su dumbliais, kuriuos aptikome edukacinės akcijos “Pažvelk į žydintį vandenį iš arti” metu.

  1. Vandenžydžio žnynakrėčio (Aphanizomenon flos-aquae) kolonija

Šie melsvadumbliai vandenyje tarpsta pavieniai arba sudaro pėdo pavidalo kolonijas, kuriose dumblių siūlai išsidėstę lygiagrečiai.

Dauginasi siūlų fragmentais ir akinetėmis (dumblių sporomis). Daugelis žvynakrėčių irdami išskiria toksines medžiagas. Aptinkamas gėlame ir apysūriame vandenyje. Vandenžydis yra labiausiai paplitęs iš visų žvynakrėčių, Lietuvoje aptinkamos 6 šios eilės melsvadumblių rūšys, visame pasaulyje – 20.

  1. Nuotrauoje matome dar vieną vandenžydžio žvynakrėčio (Aphanizomenon flos-aquae) koloniją. Melsvadumbliai turi heterocistas (nuotraukoje- stambesnės šviesesnės ląstelės), kurios padeda melsvadumbliams įsisavinti azotą. Atmosferos azoto fiksavimas- unikali melsvadumblių ir kai kurių bakterijų savybė, nebūdinga jokiems kitiems organizmams.

 

Smulkiadumblių (Microcystis) genties dumblių kolonija. Plačiai paplitęs visame pasaulyje, tarpsta gėluosiuose ir jūros vandenyse bei vandens telkinių dugne. Smulkiadumblis yra vienas dažniausių vandens žydėjimą sukeliančių melsvadumblių. Daugelis šios genties dumblių irdami išskiria žinduoliams kenksmingas toksines medžiagas.

 

  1. Rekečių (Pediastrum) genties dumblių kolonija. Reketė plačiai paplitusi gėlųjų ir apysūrių vandenų planktone. Ląstelių sienelėse yra silicio, apsaugančio nuo mikroorganizmų poveikio bei cheminės hidrolizės. Apysūriuose vandenyse šios genties dumbliai eutrofikacijos nesukelia.

 

  1. Titnagdumblių klasės narstiklių (Tabelaria) genties dumblių kolonija. Paplitusi gėlo vandens telkinių dugne. Gausiai auga ant vandenyje esančių akmenų ir įvairių vandens augalų ir makroskopinių dumblių.

 

  1. Šarvadumblių skyriaus dumblis. Šie dumbliai dažniausiai tarpsta apysūriuose ir sūriuose vandenyse. Jais minta stambūs pirmuonys ir žuvys. Vieninteliai fotosintezę vykdantys organizmai, kurie švyti tamsoje – dėl bioliuminescencija. Švytėjimas sukeliamas mechaniškai paveikus ląsteles: dėl bangų mūšos ar pralaukiančių žuvų sujudinto vandens.
  1. Titnagdumblių skyriaus apskrituolių (Cyclotella) genties dumblis. Dažniausiai aptinkama gėlųjų, rečiau – apysūrių vandenų planktone.  

Irstantis titnagdumblių skyriaus apskrituolių (Cyclotella) genties dumblis.

Dumblių prisivalgiusi dafnija (daphnia). Pernelyg išvešėjus dumbliams, šie smulkūs vandens vėžiagyviai bando praryti visą dumblių koloniją, taip neretai žūsta užspringusios.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Titnagdumblių skyriaus apskrituolių (Cyclotella) genties dumblis.