„Tyrėjų naktyje“ - akis į akį su eutrofikacija

2014-09-27

Rugsėjo 26 d. visoje Lietuvoje vykusios „Tyrėjų nakties“ metu Lietuvos gamtos fondas kvietė per mikroskopo akį pažvelgti į eutrofikaciją – vieną didžiausių grėsmių Baltijos jūrai ir kitoms vandens ekosistemoms.  

Dumbliai yra visai sistemai reikšmingi  vienaląsčiai ar daugialąsčiai vandens organizmai – jie bene vieninteliai visai vandens ekosistemai fotosintezės būdu gamina deguonį. Tačiau kuomet į vandens telkinius patenka pernelyg daug dumblių maisto – azoto ir fosforo junginių – jie itin smarkiai išveša, o mes matome vadinamąjį vandens žydėjimą. Vandenyje atsirandus gausiam dumblių kiekiui, juos ima sparčiai ima ardyti bakterijos, sunaudodamos didelę dalį vandenyje esančio deguonies. Dėl to dugne ima trūkti deguonies, todėl miršta žuvys ir kiti vandens organizmai.  Susidaro vadinamosios mirties zonos, kur negali egzistuoti jokia gyvybė. Pasaulio gamtos fondo Lenkijoje (WWF Polska) duomenimis, tokios zonos užima jau beveik 20 procentų Baltijos jūros – plotą, beveik dukart didesnį už Daniją.

Nors įprastai vandens „žydėjimą“ pastebime apie vidurvasarį, tačiau rudeniop dumbliai taip pat intensyviai vystosi, įprastas šiltesniam metų laikui rūšis pamažu išstumia šalčiui atsparesni dumbliai. Nors oras dar nėra ekstremaliai atšalęs ir šis pokytis aktyviai pasireikš kiek vėliau, renginio dalyviai jau galėjo stebėti pokyčius vandens telkiniuose, lygindami skirtingus vandens mėginius. Vieni jų buvo surinkti dar 2013 m. Kuršių mariose, taip pat analizuoti  vandens mėginiai, surinkti šią vasarą iš vandens telkinių visoje Lietuvoje, Kuršių mariose, Baltijos jūroje, bei  surinkti renginio dieną iš aplink Vilnių esančių vandens telkinių.

Renginio vietoje, Užupyje esančiame Kūdrų parke (Vilnius), vandens telkinių paviršiuje taip pat galima pastebėti žalius fragmentus, dažnai yra klystama manant, kad tai yra dumblių sukeltas vandens „žydėjimas“. Renginio dalyviams buvo paaiškinta, kad tai ne dumbliai, o vandens paviršiuje vešintys smulkūs vandens augalai – plūdenos.

Nors Kūdrų parkas yra kiek atokiai nuo pačios senamiesčio širdies, renginio palapinė niekada nebuvo tuščia. Smalsūs ir žingeidūs renginio dalyviai kantriai klausė pasakojimų apie dumblius „maitinančius“ ūkininkus ir kitus taršos šaltinius, apibėrė gausybe suktų klausimų ir rūpinosi, kaip patys gali prisidėti prie Baltijos jūros ir kitų vandens ekosistemų išsaugojimo.

Dalijamės įdomiausių renginio metu užfiksuotų vandens organizmų nuotraukomis.

Anabaena spiroides, vandens žydėjimą sukelianti melsvabakterė. Tarpsta vandenyse, kuriuose yra itin daug maistinių medžiagų. Intensyvaus žydėjimo atveju gali būti smarkiai toksiški  odai. Iš aplinkos geba fiksuoti azotą.

 

Titnagdumblių klasės dumblis. Šios klasės dumbliai yra labai įvairūs, įvairių struktūrinių formų, bei dydžio. Šios klasės dumblių dydis gali svyruoti nuo 4 iki 200µ. Turi skaidrų apvalkalėlį (šarvelį), inkrustuotą siliciu. Šarvelį sudaro dvi nevienodo dydžio dalys – tekos. Dėl to, mėgininiuose ta pati dumblių rūšis gali atrodyti visiškai skirtingai. Šiuo atveju, vaizdas matomas iš šono.

 

Keratella sp. zooplanktono genties atstovas. Gyvena tiek apysūriuose, tiek gėluose vandenyse. Tai mažytis mikroskopinis gyvūnas, kuris savo sandara labiau primena dumblį. Tačiau jie patys minta smulkesniais už save fitoplanktono dumbliais, kitais pirmuonimis ar mikroorganizmais.

Asterionella formosa ir Snowella lacustris. A.formosa titnagdumblis, dumblis dažniausiai tarpstantis gėlo vandens telkiniuose. Šie dumbliai yra vieni iš indikatorių, nusakančių mezotrofinę vandens telkinio būklę. S.lacustris – kolonijinė melsvabakterė. Taip pat būdinga gėlo vandens telkiniams, skirtingai nuo kitų melsvabakterių nėra stipriai toksiška, nors ir nestipriai, tačiau prisideda prie vandens žydėjimo.

 

Rekečių (Pediastrum) genties dumblių kolonija. Reketė plačiai paplitusi gėlųjų ir apysūrių vandenų planktone. Ląstelių sienelėse yra silicio, apsaugančio nuo mikroorganizmų poveikio bei cheminės hidrolizės. Apysūriuose vandenyse šios genties dumbliai eutrofikacijos nesukelia.

Ciklopas (Cyclops sp.) vėžiagyvių šeimos atstovas. Gyvena gėluose, mažai druskinguose vandenyse. Maitinasi žuvų mailiumi, smulkiomis kirmėlėmis, kitais pirmuonimis, taip pat minta dumbliais, detritu, bakterijomis. Būdinga viena akis, tarnaujanti kaip fotoreceptorius. Ciklopai gali būti žuvinio kaspinuočio tarpiniai šeimininkai.

Microcystis sp. ir Pediastrium sp. Smulkiadumblių (microcystis) genties dumblių kolonija. Plačiai paplitęs visame pasaulyje, tarpsta gėluosiuose ir jūros vandenyse bei vandens telkinių dugne. Smulkiadumblis yra vienas dažniausių vandens žydėjimą sukeliančių melsvadumblių. Daugelis šios genties dumblių irdami išskiria žinduoliams kenksmingas toksines medžiagas.

 

Staurastrum. Žaliadumblių klasės dumblis. Vandens žydėjimo nesukelia nei gėluose, nei apysūriuose, sūriuose vandenyse.

Snowella lacustris

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos