Tiesiant elektros jungtį išsaugotos raudonosios gegūnės

2014-10-10

Raudonosios gegūnės (Dactylorhiza incarnate), kurioms buvo kilusi grėsmė dėl per jų buveinę tiesiamo tarptautinio elektros tilto  „LitPol Link“, saugiai perkeltos į kitą joms tinkamą augimo vietą ir taip išsaugotos.

Siekiant apsaugoti unikalias ekosistemas pietų Lietuvoje ir sumažinti atliekamų darbų poveikį gamtai, Lietuvos gamtos fondas vykdo nuolatinę teritorijos, kurioje tiesiama tarptautinė elektros linija „LitPol Link“, stebėseną. Pastebėjus, kad trasos teritorijoje auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos raudonosios gegūnės, imtasi šiuos augalus gelbėti nuo pražūties.

Spalio pradžioje, kartu su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ ir elektros tilto su Lenkija statybos darbus atliekančios kompanijos „A.Žilinskio ir ko” atstovais, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistai perkėlė raudonąsias gegūnes į saugią vietą. Gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, Skaistučių kaime (Lazdijų r.) augalas perkeltas atokiau nuo elektros trasos statybos darbų vietos. 20 raudonųjų gegūnių vegetatyvinių augalų kerų buvo perkelta už 50 m į šiaurės rytus nuo ankstesnės augavietės.

Nors raudonosios gegūnės žydi pirmoje vasaros pusėje, nesunku šiuos augalus atpažinti ir dabar – augimo vietoje iš tolo matomi sudžiūvę augalo žiedynai. Taip pat augavietė dar vasarą, žydint augalams, pažymėta ryškaus audinio juostele. Identifikavus tikslią augavietę, vegetatyviniai augalų kerai iškasti kartu su dideliu dirvožemio kiekiu, taip padidinant jų prigijimo tikimybę, ir perkelti į atokesnę nuo statybos darbų vietą. Gamtinės vietovės sąlygos naujoje augavietėje tos pačios, darbai atlikti prižiūrint gamtosaugos specialistams, todėl neabejojama, kad visi perkelti augalai prigis.

Pasak reto augalo perkėlimą prižiūrėjusio Lietuvos gamtos fondo vadovo E. Greimo, tokia praktika įgyvendinant įvairaus masto infrastruktūros objektus turėtų būti įprasta – greta įprastinės poveikio aplinkai vertinimo procedūros, vertinga ir papildomai pasitelkti gamtosaugos specialistus, kurie susipažinę su vietovės gamtinėmis vertybėmis ir gali dar atidžiau įvertinti vykdomų darbų joms keliamą grėsmę.

Raudonosios gegūnės dažniausiai auga drėgnose trąšiose pievose ir maisto medžiagų turtingose žemapelkėse. Nors raudonoji gegūnė yra aptinkama visoje Lietuvoje ir geba augti pažeistose bei antrinėse buveinėse, grėsmę augalo išlikimui kelia mažėjantys tinkamų augti natūralių buveinių plotai. Žmogaus paveiktose vietovėse įsikūrusios populiacijos paprastai būna trumpaamžės ir per kelerius metus išnyksta. Didelę žalą populiacijoms daro šernai, kurie išknisa buveines ieškodami maistingų augalo šakniagumbių.

Ar atliekami darbai nekelia grėsmės jautriai Dzūkijos gamtai, Lietuvos gamtos fondas stebės iki 2015 m. vasaros – kol bus atlikti svarbiausi elektros tinklo trasos tiesimo darbai.

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos