Turizmas yra vienas svarbiausių ekonomikos sektorių Baltijos jūros regiono šalyse. Pasaulyje turizmas jau šiandien yra viena didžiausių industrijų, generuojanti apie 9,5 proc. pasaulio BVP, remiantis prognozėmis turizmo vaidmuo nuolat augs, todėl labai svarbu, ar ši sritis sugebės augti tausojančiai – taip, kad šiandienos turistai nebūtų paskutiniai.

Spalio 23 d. Bistrampolio dvaro sodyboje (Panevėžio r.)diskusijai apie tausojančio turizmo svarbą, užtikrinant ekonomiškai gyvybingą Baltijos jūros regioną susidomėjusių organizacijų, institucijų bei verslo atstovus iš Lietuvos, Latvijos ir Švedijos diskusijai sukveitė tarptautinės iniciatyvos „Race for the Baltic“ iniciatoriai - privatus labdaringas fondas „Zennström Philantropies“.

2012 m. Baltijos jūros pakrantėje iš turizmo uždirbta 42 mlrd. Eurų. Per paskutinius metus šis sektorius regione tik augo, labiausiai Švedijoje ir Rusijoje,  o šis augimas labiausiai buvo nulemtas populiarėjančio paplūdimių turizmo, kruizinio turizmo, pramoginio plaukiojimo nedideliais laivais ir rekreacinės žvejybos. Nors palyginus su kitais regionais, Baltijos jūros pakrantėje turizmas nėra taip stipriai veikiamas aplinkosaugos problemų, tačiau siekiant išsaugoti nesunaikintu turistų traukos centrus ir jų esamą būklę, labai svarbu užtikrinti, kad turizmas regione vystytųsi tausojančiai ir ypač mažinti šio sektoriaus žalą Baltijos jūros ekosistemai.  „Zennström Philantropies„ Baltijos jūros programos koordinatorė Barbara Jackson pristatė, kodėl labai svarbu, kad Baltijos jūros regionas vystytųsi darniai, o ekonominės regiono gerovės nebūtų siekiama aplinkosaugos sąskaita.

Aptarti, kuo tausojantis turizmas skiriasi nuo įprasto ir pristatyti pasaulines turizmo tendencijas ėmėsi profesionalus tausojančio turizmo konsultantas Jeppe Klockareson iš Švedijos. Sukaupęs ilgametę keliavimo patirtį, jis ėmėsi konsultuoti keliautojus ir verslo atstovus, kurie domisi tausojančiu turizmu. Jis pabrėžė, kad tausojantis turizmas nėra atskira nišinė turizmo atšaka, tausojantis gali būti bet kuri specializuota – gamtinio, kultūrinio ar kito – turizmo forma, jei tik ji atitinka tam tikrus kriterijus. Labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip turizmas veikia vietinę gamtą bei vietines bendruomenes. Antraip rizikuojama sugriauti gamtines ir kultūrines vertybes, dėl kurių turistai vyksta būtent į tą regioną. Pavyzdžiui, į Alpes daugelis turistų keliauja dėl sniego pramogų, tačiau dėl netausojančio turizmo regionas paveiktas taip stipriai, kad sniegą turistams nemažai veitų gamina specialūs įrenginiai.  Didžiausią grėsmę retoms rūšims ir jų buveinėms sukeliame dėl nežinojimo: nežinodami jų gyvenimo būdo, jiems kylančių grėsmių. Net iš pirmo žvilgsnio regis nekaltas pomėgis fotografuoti sutiktus retus gyvūnus ir pateikti informaciją apie jų buvimo vietas šiems retiems gyvūnams gali būti pražūtingas – Jūsų nuotrauka gali pritraukti piktavalius medžiotojus.

Daug diskutuota apie tai, kas vis tik visų pirma turėtų skatinti tausojančio turizmo plėtrą. Jeppe išreiškė įsitikinimą, kad vartotojas – turistas negali pageidauti to, ką nežino egzistuojant, todėl pirmi žengti turėtų turizmo verslo atstovai. Jie turėtų pasakoti turistams apie jų pasirinkimų poveikį gamtai ir skatinti juos rinktis tausojančius produktus ar paslaugas, net jeigu šios kainuoja brangiau. Tačiau sutarta, kad visame regione reikia skatinti ir verslo, ir turizmo paslaugų vartotojų švietimą šiuo klausimu ir ugdyti jų sąmoningumą.

Imtis iniciatyvos šioje srityje galėtų savivaldybės, kuriose turizmo sektorius svarbus (ar galėtų būtų svarbus) ekonomiškai ar aplinkosauga bei gyvybingų regionų išsaugojimu besirūpinančios visuomeninės organizacijos. Tokios vietinės tausojančio turizmo iniciatyvos pavyzdį pateikė netoli Švedijos sostinės Stokholmo esančio miesto Sigtuna tausojančio turizmo organizacijos atstovė Camilla Zedendahl. Organizacija vienija turizmo sektoriaus atstovus, kurie siekia savo veikla kuo mažiau pakenkti aplinkai. Pirmieji entuziastai pradėjo burtis prieš 15 m., šiandien vienija beveik visus turizmo sektoriaus atstovus regione. Camilla prisimena, kad bendradarbiavimas tapo kur kas efektyvesnis, kai nustota stengtois bet kuria kaina suvienyti visus sektoriaus dalyvius: išskirti du skirtingi tinklai, kuriuose verslo atstovai vienijame bendro intereso, tos pačios tiklsinės auditorijos, todėl „viliojant“ turistus jiems efektyvios tos pačios rinkodaros priemonės. Nepaisant to, kad turstų skaičius regione nuolat augo, jiems pavyko sumažinti CO2 pėdsaką 11 procentų 2009-2011 metais. Kita svarbi iniciatyva – daugelis tinklo įstaigų įsirengį elektromobilių įkrovimo centrus. Nors šiuo metu regione elektromobilių dar nėra labai daug, verslininkai ryužosi šiai investicijai tikėdamiesi, kad taip paskatins daugiau žmonių persėsti į elektromobilius. Taip pat tinklo maitinimo įstaigos atstisakė produktų, kuriuose yra palmių aliejaus, taip siekdami sumažinti atogrąžų miškų, kurių vietoje sodinamos aliejaus augalų plantacijos, naikinimą. Jie įisitikinę, kad atskingam turistui turi rūpėti viso pasaulio aplinkosaugos problemos.

Ar tausojantis turizmas yra Lietuvoje ir kokios galimybės mūsų šalyje tausojančio turizmo plėtrai, seminaro dalyviams pristatė doc. dr. Aida Mačerinskienė iš Vilniaus universiteto. Ji pristatė, kad Lietuivoje kasmet keliauja 2,6 mln. vietinių turistų ir atvyksta apie 2,1 mln. turistų iš užsienio. Populiariausios Lietuvoje yra šios turizmo rūšys: kultūrinis, sveikatos, konferencijų ir „žaliasias“ turizmas. Tenka apgailestauti, kad tausojančio turizmpo sąvoka Lietuvoje dar tėra menkai pažįstama, yra bandymų vystyti turizmo verslą tausojančia kryptimi, tačiau tai veikiau pavienės iniciatyvos nei džiuginanti tendencija.  Mokslininkė apgailestavo, kad tausojančio turizmo vustymuisi neišnaudojamas Kaimo plėtros programos potencialas. Nors per 2007-2014 m. paramos laikotarpį sukurta daugiau nei 300 kaimo turizmo objektų, bene nei vienas jų negali būti įvardintas kaip tinkamas tausojančiam turizmui. Kol tausojančio turizmo užuomazgos Lietuvoje pamažu auga, kol vieną dieną, tikimasi, virs išskirtiniu regiono turizmo bruožu,  mokslininkė patarė keliaujant bet kur ir bet kada vadovautis vienu esminiu principu: iš gamtos „imti“ tik nuotraukas, o palikti tik pėdsakus.

Lietuvos gamtos fondo informacija