Veisiejų regioniniame parke prieš du metus įrengus pirmąją Lietuvoje perėją varliagyviams, nuo pražūties išgelbėta šimtai varliagyvių ir kitų smulkių gyvūnų gyvybių. Itin džiugina pastebimas staigus paprastųjų česnakių (Pelobates fuscus), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų retų varliagyvių, gausėjimas.

Veisiejų regioniniame parke esančioje krašto kelio Veisiejai – Lazdijai atkarpoje ties Čivonių kaimu kiekvieną pavasarį itin aktyviai migruoja varliagyviai. Čia  telkšantis Šlavanto ežeras, kitoje kelio pusėje – Petroškų botaninio- zoologinio draustinio miškas, bei aplinkinės šlapynės yra tinkamos buveinės ne tik daugeliui varliagyvių, bet ir itin saugomiems gyvūnams – baliniams vėžliams. Veisiejų regioninio parko  administracijos darbuotojai ne vienerius metus čia įrengdavo laikinas tvoreles ir įkasdavo kibirus, kuriuos su sukritusiais varliagyviais kasdieną pernešdavo į kitą kelio pusę. Tokiu būdu žūties po automobilių ratais išvengė daugybė varliagyvių.

2013 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtomis lėšomis šioje atkarpoje pastatyta pirmoji Lietuvoje gelžbetoninė varliagyvių „požeminė perėja“. Varliagyvių praėjimo sistemą sudaro 300 m ilgio tvorelės abiejose kelio pusėse su 2 pralaidomis per kelią. Ši perėja gelbsti šimtus gyvybių: varliagyviai ir kiti smukūs gyvūnai nebegali patekti ant kelio – L raidės formos tvorelės nukreipia gyvūnus į pralaidas.

Veisiejų regioninio parko vyr. ekologė Irma Maciulevičienė, kuri per pavasarines migracijas padėjo saugiai pereiti kelią ne vienam šimtui varliagyvių, antrą pavasarį su džiaugsmu stebi savarankišką varlių kelionę į nerštavietes. „Man dabar liko tik stebėti varliagyvių keliones ir fiksuoti rūšis, nešioti jau nereikia. Tikrinti kibirus irgi tereikia po vieną du kartus per dieną (priklauso nuo oro sąlygų). Varlytės migruoja tik esant šiltam ir drėgnam orui, o kai šalta jos „tingi" kur nors eiti. Šiandien Paveisiejuose varlės jau išneršusios ir aktyvios, o Čivonyse ramu būna iki pietų, o po pietų - koncertas. Labai nusekę vandens telkiniai, ypač nedidelės balos.  Varlytės pralaida naudojasi ištisą sezoną, tik jų pagausėjimas būna pavasarį. Pernai kiek stebėdavau, tiek matydavau jų prie sienelės ir pralaidoje”, - varliagyvių perėjos efektyvumu džiaugiasi vyr. ekologė.

Veisiejų regioninio parko direkcijos prieš metus atliktų stebėjimų (2014 04 07-10 d.) duomenys patvirtino, jog sistema veiksminga, o varliagyvių judėjimas vyksta pralaidomis. Suskaičiuota 170  varliagyvių, tarp jų – ir saugomos rūšys (česnakės). Žuvę ant kelio varliagyviai pastebėti tik tvorelės galuose, todėl būtų tikslinga pratęsti tvorelę ir įrengti papildomai pralaidų.Varliagyvių migracija stebima ir šiemet, pastebima itin daug į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paprastųjų česnakių.

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos. Irmos Maciulevičienės nuotraukoje – paprastoji česnakė