Iš žemės lenda baliniai vėžliukai
Lietuvoje gyvenantys vėžliai yra kur kas jautresni už piečiau gyvenančius savo giminaičius, mat čia – šiauriausia balinių vėžlių paplitimo arealo vieta. Šiandien balinių vėžlių draugija galime džiaugtis todėl, kad jie gebėjo prisitaikyti prie šiai rūšiai neįprastai atšiaurių mūsų gamtos sąlygų. Vienas tokio prisitaikymo pavyzdžių – praėjusios vasaros pabaigoje išsiritę balinių vėžlių jaunikliai į žemės paviršių išlenda tik šiomis dienomis.
Šiltame dirvožemyje vėžliukai išsivysto per 2-3 mėnesius, išsirita apie rugsėjo mėnesį. Jei dar nesutvirtėję ir lengvai pažeidžiami vėžliukai išlįstų iš žemės pasitikti pirmosios žiemos, ji veikiausiai jiems taptų ir paskutine... Todėl iš kiaušinių išsiritę vėžliukai pirmąją žiemą lieka žiemoti po žeme. Toks prisitaikymas ilgus metus gelbėjo vėžliukus nuo atšiaurių mūsų gamtos sąlygų. Tačiau keičiantis klimatui vėžliukams kyla naujos grėsmės, šis prisitaikymas tampa nebe toks veiksmingas, kartais net pražūtingas. Sniego danga nebeišsilaiko per visą žiemą, o kai sniegui nutirpus ir esant didelei drėgmei staiga vėl atšąla – vėžliukai žūsta. Vėžliukai išsirita rugsėjo mėnesį, tačiau Lietuvoje vėžliukai žemėje peržiemoja visą žiemą ir tiktai atšilus orams pavasarį (dažniausiai apie balandžio vidurį) vėžliukai ritasi iš žemės į paviršių.
Išlindusius iš žemės vėžliukus pirmoji pasveikina pavasario saulė, o antrieji – rūpestingi Dzūkijos saugomų teritorijų darbuotojai. Vos pradėjus pavasarėti jų akyla akis jau stebi vėžlių kiaušinių dėjimo vietas. Dar praėjusį pavasarį, vėžlių kiaušinių dėjimo metu, jie rūpestingai uždangstė dėtavietes vielos tinklais ir medžių šakelėmis, siekdami apsaugoti nuo plėšrūnų. Veisiejų regioninio parko vyr. ekologė Irma Maciulevičienė pernai uždengė 12 dėčių tinklais ir dar papildomai (žiemai) eglių šakomis. „Petroškuose eglišakėmis užkandžiavo laukiniai porakanopiai (stirnos, briedžiai). Nuo dalies eglišakių buvo nuėsta pridėtinės minkštos šakutės, palikti tik kambliai. Nuo poros dėčių numesti tinklai (nelabai aišku kieno darbas: žmonių ar gyvulių). Vieną dėtį išėdė lapės - negalėjau tiksliai rasti vietos, kur buvo dėtis“, - dėtaviečių „revizijos“ rezultatais dalijasi Irma Maciulevičienė. Nuotraukoje matote nepavykusį lapės bandymą prasibrauti per apsauginį tinklą iki dėties.
Veisiejų regioninio parko vyr. ekologė pasakoja, kad šiemet pirmieji vėžliukai iš dėčių pradėjo lįsti itin anksti - kovo 10 d. „Viena dėtis buvo jau tuščia, o kitoje radom devynis vėžliukus, ir keletą „neverstų" (neapvaisintų) kiaušinių. Balandžio 9 d. jau pradėjo lizdus palikti Petroškuose esantys vėžliukai. Tačiau šis procesas vyksta labai vangiai. Petroškų dėčių: 11 vėžliukų gyvų, 7 sušalę ir 9 neapvaisinti kiaušiniai. Kol kas dar ramu Klepočiuose ir likusios šešios dėtys Petroškuose“, - pasakoja I. Maciulevičienė.
Metelių regioninio parko darbuotojai taip pat akylai prižiūri ir rūpestingai lanko balinių vėžlių buveines. Juodabalės herpetologiniame draustinyje praėjusią savaitę aptiko vieną neatpažinto graužiko sunaikintą dėtį – rastas urvas ir 6 kiaušinių lukštai; antroje dėtyje sujudę 8 vėžliukai ir trys neapvaisinti kiaušiniai; trečioje dėtyje 11 judrių vėžliukų ir 2 nepvaisinti kiaušiniai. Kuciuliškės dėtyje 12 vėžliukų - visi judrūs ir aktyvūs.
„Kai išlenda iš dėties duobutės, vėžliukas, kaip jį besuktum, atsisuka į vandens telkinio pusę ir žygiuoja drąsiai, lyg žinodamas, kur yra vandens telkinys. Jis į mišką tikrai neis, bandėm apsukti, bet vikriai apsisuka ir grįžta, stengiasi pasiekti vandens telkinį – nori vėžliukai gyventi vandenyje“, - filme „Balų šeimininkai“ pasakoja Metelių regioninio parko ekologė Inga Čitavičienė. „Būna iš karto vikrūs, bet kadangi yra labai mažučiai, kiekviena duobutė, kankorėžis, spyglys jiems yra didelė kliūtis. Jiems 20 m atstumas yra tikrai sunkus ir pavojingas, todėl įveikti jį vėžliukui gali užtrukti visą dieną. Per tą laiką daug kas gali juos pastebėti ir sunaikinti. Ypač pavojingos skruzdės.“
Klaidi ir pavojinga pirmoji vėžliukų kelionė. Neretai net jau pasiekusius vandens telkinius vėžliukus sumedžioja pilkieji garniai ar baltieji gandrai. Ar baliniai vėžliai išliks, labai priklauso nuo to, kiek jauniklių išgyvens.
Apie pirmąją vėžliukų kelionę kviečiame žiūrėti filmo „Balų šeimininkai“ ištraukoje:
Veisiejų regioninio parko, Metelių regioninio parko ir Lietuvos gamtos fondo informacija
Irmos Maciulevičienės, Dalios Bastytės, Metelių regioninio parko nuotrauka