Apie trečdalio miško organizmų rūšių išlikimą lemia negyva mediena. Jos tūkstančius metų formavosi aplinkoje, kurioje buvo daug ir įvairios negyvos medienos. Evoliucijos eigoje šios rūšys neįgijo prisitaikymų aktyviai keisti gyvenamąją vietą ir įveikti didelius atstumus. Dalis jų tapo labai specializuotos ir yra susijusios tik su tam tikros rūšies ir suirimo stadijos žuvusiais medžiais.

Dėl netinkamo miškų tvarkymo daugelio Europos šalių miškuose išlieka labai mažai nudžiuvusių medžių, stuobrių, virtuolių. Nuolatinis negyvos medienos šalinimas kelia grėsmę šimtų miško organizmų rūšių išlikimui, o tuo pačiu yra kenksmingas miškams.