Kaip pažinti samaną iš auselių, raukšlelių ir gyslelių? Kaip aptikti samanos centrinį veleną? O ar galima pažinti samaną pagal skonį? Šias ir dar daugiau įdomybių sužinojo „Visų rūšių ralio 2015“ dalyviai, atidžiai klausę Astos Uselienės ir Vaclovo Stukonio interaktyvios paskaitos apie samanas „Gamtos kilimo raštai".

67 samanų rūšys – štai tokį ar panašų rezultatą išgirdę „Visų rūšių ralio“ dalyviai kasmet nuščiūva. Visiems tampa aišku: šioje komandoje dalyvavo Asta Uselienė, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. biologė. Ne kuklesni skaičiai klojasi ir komandos, kurioje rungiasi Vaclovas Stukonis iš LAMC Žemdirbystės instituto, rūšių suvestinėje. Šiemet kilo idėja paklausti: kaip gi šie samanų žinovai pastebi tiek daug rūšių, jei paprastam mirtingajam pavyksta įžvelgti vos tris ar penkias skirtingas samanas.

„Kai kurie lapai turi vadinamas ausytes – ląstelių grupes kampuose. Tai labai svarbus diagnostinis požymis. Jos paprastai būna iš stambių, storasienių, ryškiai išsiskiriančių ląstelių“, - požymius, pagal kuriuos identifikuojamos samanos, vardijo Asta Uselienė.

Pasak A. Uselienės, vos trečdalį samanų galima identifikuoti akimi, visoms kitoms pažinti reikalingas mikroskopas. Kartais tos pačios genties samanų lastelės yra labai skirtingos: vienos pailgos, kitos trumpos, todėl atskirti jas galima tik pasitelkus mikroskopą. Vadinasi, jei prie Ralio metu rastų 40 samanų rūšių mokslininkai pasėdėtų savaitę, iš viso identifikuotų apie 120 samanų rūšių. Asta Uselienė perspėja, kad su kai kurių rūšių samanomis dirbti gali tik ypatingą kantrybę turintys žmonės.

Patarimų, kaip atpažinti pastebėtas samanas, negailėjo ir Vaclovas Stukonis. „Gegužlinis – viena geriausiai išsivysčiusių ir evoliucijoje labiausiai pažengusių samanų. Gegužlinių grupė nėra itin didelė – apie 6 ar 7 rūšis. Auga labai skirtingose augimvietėse – vienos grupės itin sausose, galima vien pagal tai grupes atsiskirti. Kitos pelkėse, dar kitos – miškuose. Turi tokias išsidėsčiusias plokšteles, ypač darant pjūvį labai gerai atrodo, lapas sudarytas iš dviejų dalių”, - pasakojo jis.

„Visko ir nesupasakosi, reikia imti į rankas vadovą ir dirbti, o palaipsniui viskas ir paaiškės. Mes kolkas tik pagąsdiname, kiek čia yra darbo”, - sako samanų žinovai Asta Uselienė ir Vaclovas Stukonis.

Kviečiame žiūrėti paskaitos vaizdo įrašą Lietuvos gamtos fondo Youtube kanale: