Pelkių žaizdas būtina gydyti

2016-10-07

Rugsėjo 20–22 d. Ventėje (Šilutės r.) vykęs tarptautinis seminaras „Eksploatuojami durpynai ir pažeistos pelkės: naudojimo, atkūrimo ir apsaugos perspektyvos” subūrė platų gamtosaugininkų, mokslininkų, valdžios atstovų, durpių gavybos sektoriaus atstovų ratą. Lietuvos gamtos fondo ir  LR Aplinkos ministerijos organizuotame seminare daugiausia dėmesio skirta pažeistų pelkių ir eksploatuojamų durpynų atkūrimo svarbai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Šiais klausimais savo patirtį pristatė ir svečiai iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos.

Natūralių sausinimo nepažeistų pelkių teikiamą naudą sudėtinga paskaičiuoti pinigine išraiška. Tačiau  Gamtos paveldo fondo atstovo Argaudo Stoškaus teigimu, pelkių ekosistemų teikiama nauda viršija durpių gavybos sukuriamą pridėtinę vertę. Ši vertė slypi pelkių ekosistemų gebėjime reguliuoti natūralius vandens ciklus ir šiltanamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Sausinat pelkes ši trapi pusiausvyra yra pažeidžiama. Tokiu būdu kasmet iš pažeistų Lietuvos šlapynių į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų anglies dvideginio – tai beveik trečdalis visos Lietuvos pramonės ir transporto sektoriaus per metus į atmosferą išleidžiamo šių dujų kiekio (iš viso - virš 20 milijonų tonų per metus). Nors iki šiol šie skaičiai į bendrą apskaitą nebuvo įtraukiami, tačiau jie taps itin aktualūs įgyvendinat Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuriuo numatoma iki 2050 metų bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį sumažinti iki 80%.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas iš skirtingų pažeistų pelkinių ekosistemų Lietuvoje dar tiksliai netirtas. Tokiam tyrimui reikalingos brangios technologijos, o tyrimai trunka daug laiko. Seminaro metu buvo pristatyta kiek kitokia, augalijos tyrimais pagrįsta šių dujų apskaitos metodika. Vokietijos mokslininkai nustatė, kad pažeistos pelkės augalinis rūbas gana tiksliai atspindi vietovės potencialų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriamą kiekį. Remiantis tokia metodika bus atliekami šiais metais pradedamo projekto „CO2 emisijos sumažinimas atstatant degradavusius durpynus Šiaurės Europos žemumoje“ tyrimai. Europos Komisijos finansuojamą veiklą iki 2021 metų įgyvendins 5 Europos šalys, tarp kurių ir Lietuva.  Projekto vadovas Lietuvoje – Nerijus Zableckis pristatė projekto veiklas, uždavinius, vietoves bei laukiamus rezultatus.

 Atkuriant pažeistas Lietuvos pelkes jau pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Įgyvendinti plataus masto hidrologinio režimo atkūrimo darbai Kamanų, Žuvinto, Amalvo, Aukštumalos ir kituose pelkiniuose kompleksuose. Tačiau išeksploatuotų ir apleistų durpynų rekultivavimo pavyzdžių šalyje vis dar nėra daug, o iš šiuo metu taikomų ne visi atitinka šiuolaikišką požiūrį apie tvarų išteklių naudojimą ir neatsako į klausimą, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, apleistų durpynų gaisringumą bei vertingų buveinių praradimą. Su šiomis pasekmėmis kovoti geriausiai padėtų ekologinis apleistų durpynų atkūrimas taip sureguliuojant pažeistų durpynų vandens lygio režimą, kad pažeistose ar visiškai sunaikintose pelkių ekosistemose būtų galima vėl įkurdinti pelkinius augalus (kiminus). Seminaro metu tokia patirtimi dalinosi vokiečių ir estų pranešėjai. Kad ši praktika būtų dažniau taikoma ir Lietuvoje, reikalingas vieningas mokslininkų, gamybininkų ir valdžios atstovų požiūris. Ventės gyvenvietėje vykęs seminaras buvo puiki proga inicijuoti diskusiją dėl nacionalinės darnios pelkių apsaugos ir atkūrimo politikos strategijos gairių. Skirtingų sričių atstovai pristatė savo požiūrį į apleistų durpynų rekultivavimo galimybes ir Lietuvos pelkių būklę. Diskusijoje išryškėjo jau ne kartą akcentuotos opios problemos. Dabartinius teisinius aktus, reglamentuojančius pelkių apsaugą, o ypač rekultivavimą, reikia keisti arba bent jau koreaguoti. Prieita prie vieningos išvados, jog ateityje išeksploatuotuose durpynuose miško auginimas neturėtų tapti prioritetine veikla.

Paskutinę renginio dieną seminaro dalyviai aplankė Aukštumalos pelkę ir savo akim išvydo šioje vietoje įgyvendinamus gamtotvarkos darbus. Išvyką paįvairino kompanijos „Klassmann-Deilmann“ suorganizuota ekskursija traukinuku po durpių kasybos laukus ir eksperimentines kiminų auginimo vietoves.

Lietuvos gamtos fondo informacija ir nuotraukos

Išsamiau susipažinti su pranešimų informacija galite čia:

http://www.aukstumala.lt/atsisiusti/