Išvyka į Vokietijos ir Olandijos pelkes - ar ir Lietuvoje galima vystyti pelkininkystę?

2018-10-29

Lietuvos gamtos fondas kartu su partneriais iš Latvijos, Estijos ir Vokietijos įgyvendina projektą skirtą tvariam atkurtų pelkių naudojimui. Viena pagrindinių šio projekto užduočių išanalizuoti naujos ūkio šakos – pelkininkystės vystymo galimybes Baltijos šalyse. Pelkių ištekliai šiose šalyse kartu sudėjus siekia net 21 000 km2, tačiau daugiau nei pusė šio ploto yra pažeista intensyvaus sausinimo. Pelkių atkūrimas, ar kryptingi naudojimo pokyčiai nusausintuose plotuose leistų efektyviai siekti ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo, bet ir paviršinio vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės apsaugos strateginių tikslų.

Pelkininkystės metodų taikymas Baltijos šalyse dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl patirties mainai yra labai svarbūs vystant šią ūkio šaką. Vokietija ir Olandija yra pelkininkystės srityje toli pažengusios šalys, tačiau kitą vertus pelkių sausinimo mastai šiose šalyse yra gerokai didesni. Siekiant susipažinti su gerąja tvaraus pelkių naudojimo praktika šių metų rugsėjo 24 – 28 dienomis buvo organizuojama mokomoji išvyka po Vokietijos ir Olandijos projektines vietoves. 

Kraštovaizdžio kaita

Mokomosios išvykos organizatoriai, Michaelio Zukovo fondo darbuotojai, kelionei parinko maršrutą besidriekiantį per Vakarų Olandiją, Žemutinę Saksnoniją bei Vakarų Pomeraniją. Vietovės kadaise pasižymėjusios įvairių tipų pelkių gausa, šiuo metu yra stipriai agrarizuotos. Kraštovaizdžio kaita ypač akivaizdi vakarų Olandijoje. Dėl intensyvaus, beveik 600 metų trunkančio ūkininkavimo, kadaise šiose vietovėse plytėję pelkynai nuslūgo beveik dešimčia metrų, todėl didelė dalis šalies priekrančių šiuo metu yra žemiau jūros lygio. Ūkininkavimui palankų režimą užtikrina preciziškai veikianti polderių, kanalų bei vandens kėlimo stočių sistema. Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemėse esantį Emslando regioną kadaise beveik ištisai dengė aukštapelkės. Dėl intensyvaus žemės ūkio ir durpių gavybos šiuo metu regione natūralių pelkių beliko vos 1 %.

Kitoks požiūris į pelkes

Klimato kaita, blogėjanti vandens kokybė bei suniokotas kraštovaizdis verčia pažeistose pelkėse ieškoti alternatyvių ūkininkavimo sprendimų. Pelkininkystė nuo įprasto ūkininkavimo skiriasi tuo, kad vystant šią ūkio šaką būtina palaikyti kuo natūralesnį vietovės vandens lygio režimą. Vadovaujantis šiuo esminiu principu galima ne tik sumažinti ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijas, bet ir užauginti biomasę, kurios tolimesnis panaudojimas yra labai įvairus. Mokomosios išvykos metu iš viso aplankyta virš 10 skirtingų vietovių, kurioms atkurti pasitelktos skirtingos technologinės priemonės. Ne ką mažiau įvairios ir užaugintos biomasės panaudojimo galimybės – nuo kiminų auginimo substratų pakaitalams, nendrių ar švendrų biomasės naudojimo konstrukcinėms plokštėms, juodalksnynų medynų formavimo iki vandeninių galvijų veislių auginimo.

Kiminai – alternatyva durpiniams substratams

Greifsvaldo universiteto mokslininkai vykdo ambicingą ir analogų kitose šalyse beveik neturinti projektą, kuris vienu metu leis išspręsti kelias apleistų šlapynių priežiūros problemas. Hankhausen pelkėje įrengtuose eksperimentiniuose laukuose auginami kiminai, kurių biomasė taps alternatyva durpių substratui. Tokiu būdu bus galima ne tik mažinti durpių, kaip žaliavos, vartojimą, bet ir sumažinti į atmosferą išmetamų ŠESD, tuo pat metu sukuriant atviras pelkines buveines bei skatinant vietos ekonomiką. Nustatyta, kad tokiu būdu užvandeninti ir ištisiniu kiminų kilimu pasidengę laukai į atmosferą išmeta anglies dvideginio dviem trečdaliais mažiau nei šalia esančios pievomis paverstos pelkės. Hankhausen pelkės eksperimentiniuose laukuose vykdyti tyrimai rodo, kad palaikant tinkamą vandens lygį iš „kiminų ūkių“ per gana trumpą laiką galima gauti pakankamai daug produkcijos. Tačiau, kad ši ekologinio ūkio šaka būtų plėtojama platesniu mastu ir atlaikytų žemės ūkio konkurenciją, reikalinga valstybės parama. 2011 metais įrengtas eksperimentinis laukas šiuo metu sėkmingai plečiamas. Praėjus penkeriems metams nuo pirmųjų kiminų paskleidimo eksperimento, buvo nuimtas pirmasis „derlius“, iš kurio sėkmingai gaminami sodininkystėje naudojami substratai.

 

Nendrių ir švendrų biomasės panaudojimo galimybės

Kadaise plytėję milžiniški Olandijos ir Vokietijos žemapelkių plotai šiuo metu paversti žemės ūkio paskirties laukais, kurių įsisavinimas neįmanomas be intensyvaus sausinimo. Pelkininkystės principų taikymas šiuose plotuose leistų ne tik kovoti su jau aprašytomis ekologinėmis problemomis, bet ir užauginti biomasę, kurios panaudojimo galimybės labai įvairios. Viena šių galimybių yra biokuro ruošimas. Vakarų Pomeranijoje esančio Kumerovo ežero apipelkėjusias pakrantes šienauja vietiniai ūkininkai, o paruoštą biomasę teikia atnaujintai katilinei, kuri apšildo netoliese įsikūrusį miestelį. Kitas, mūsų kraštuose dar beveik netaikytas, biomasės panaudojimo būdas yra įvairiausių konstrukcinių medžiagų iš nendrių ir švendrų gamyba. Lietuvoje jau nuo seno nendres įprasta naudoti stogų klojimui. Tačiau tai toli gražu ne vienintelis šių augalų panaudojimo būdas. Dar XIX a. pradžioje įkurta vokiečių įmonė „Hiss Reet“ iš nendrių gamina ne tik stogus, bet ir tvoras, sienų ir lubų fasadų elementus. Nendrių ir švendrų biomasę taip pat galima naudoti konstrukcinių plokščių gamybai. Presuota švendrų plokštė pasižymi ne tik geromis termoizoliacinėmis savybėmis, bet ir atsparumu ugniai. Žaliavos šioms plokštėms itin gausu Oderio upės deltoje, vietinių dar vadinama Šiaurės Amazone. Kadaise kultūrinėmis pievomis paverstoje milžiniškoje teritorijoje vėl įsigali nendrynai ir švendrynai, kurių dėka deltos vanduo tampa švaresnis.

Mokomosios išvykos metu aptartas projekte jau įgyvendintų veiksmų progresas bei pasidalinta gerąja pelkininkystės pritaikymo praktika. Šiuo metu visos projekte dalyvaujančios šalys yra atlikusios pelkininkystei tinkamų plotų kartografinę analizę. Taip pat atliekama pelkininkystės galimybių studija Baltijos šalyse. Projekto tikslai, progresas ir lūkesčiai taip pat pristatyti Vokietijos Aplinkos Ministerijoje.