Klaipėdos universitete diskutuota, kaip saugosime žuvis, kurias iki šiol skubėjome parduoti kaimynams

2019-05-23

Balandžio mėnesį mokslininkai iš 5 Baltijos jūros regiono valstybių susitiko padiskutuoti apie galimas nėgių apsaugos ir jų išteklių valdymo priemones. Nėgės – tai primityvios kūno sandaros bestuburiai, turintys burną- siurbtuką. Vienose Europos šalyse jos laikomos delikatesu, kitose – saugomos arba jų net šiek tiek prisibijoma. Nėgių apsaugos projektas „Tarpsieninis nėgių išteklių valdymas“ - LAMPREY finansuojamas iš „Lat-Lit Interreg“ programos lėšų siekia atrasti efektyviausią būdą valdyti nėgių išteklius Lietuvoje ir Latvijoje.

Baltijos šalys „dalinasi“ nėgėmis

Kadangi apie nėgių migracijos kelius, mitybos įpročius, nerštavietes žinoma palyginti nedaug, balandžio mėnesį Klaipėdos universitete surengtas seminaras, kuriame įvairių Baltijos jūrą supančių šalių mokslininkai dalinosi patirtimi, kaip nėgės saugomos, žvejojamos, kokia jų populiacijos būklė jų šalyse.

 Pradėdamas „pan-Baltic workshop“ – Baltijos jūros regiono ekspertų susitikimą Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika teigė, jog šio trejų metų trukmės projekto metu bus sukurta strategija, kaip apsaugoti bendrą dviejų valstybių turtą – nėgių išteklius. Priimti sprendimai bus aktualūs Latvijos Kurszemes ir Lietuvos Telšių bei Klaipėdos regionams.

Kol kas Klaipėdos mokslininkams labiausiai rūpi išsiaiškinti, ar Latvijos bei Lietuvos nėgių populiacija yra bendra. Tačiau renginyje nuotoliniu būdu pranešimą skaičiusi Kanados mokslininkė Margaret F.Docker pasufleravo atsakymą: ji kalbėjo apie JAV nėges, kurios genetiškai beveik nesiskiria, nors gyvena nuo šalies šiaurės iki pietų. Jei tokioje didžiulėje teritorijoje nėgių populiacija yra bendra, labai tikėtina, kad ir Latvija, Lietuva, bei visos kitos Baltijos jūros šalys „dalinasi“ tomis pačiomis nėgėmis.

Renginyje pranešimą skaitęs Jūros tyrimų instituto jaunesnysis tyrėjas Robertas Staponkus priminė, jog upinės nėgės yra saugomos pagal Europos Sąjungos Buveinių direktyvą. Šalys yra įpareigotos stebėti, sekti upinių nėgių išteklius ir jas saugoti, net jei naudoja jas vartojimui.

Latvijoje sugaunama 10 kartų daugiau

Šiuo metu tik iki 5 proc. nėgių pasiekia upių aukštupius – jų nerštui tinkamiausias vietas. Jos įstringa žemupiuose dėl bebrų ir žmonių pastatytų užtvankų. R.Staponkus sako, jog dar mažiau žinome apie nėgių lervas, jų migracijos kelius. Mokslininkai nėgių lervas gaudo su metaliniu semtuvu, kurio gale yra vandeniui pralaidus maišas, tokiu būdu įvertina jų skaičių tam tikrame upės plote.Taip pat vykdomi upės medžiagos DNR tyrimai, kurie turėtų atsakyti į klausimą, ar upėje yra nėgių.

Projekto partneriai, Latvijos mokslininkai iš „BIOR“ aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų gerovės instituto gaudė ir žymėjo nėgių pelekus specialiomis ryškiomis etiketėmis. Buvo pažymėta arti 3000 nėgių, tuomet, bendradarbiaujant su žvejybos įmonėmis, paprašyta etiketes grąžinti sugavus žymėtas žuvis. Mokslininkams grįžo virš 700 etikečių. Kadangi kai kurios nėgės sugautos kitose upėse, nei buvo pažymėtos, tai leido padaryti išvadą, jog nėgės grįžta į jūrą ir iš jos įplaukia į kitas upes.

Nors nėgė yra itin paprastos biologinės sandaros bestuburis, pasaulyje jų yra apie 41-44 rūšys. Lietuvoje ir Latvijoje aptinkamos upinė nėgė, mažoji nėgė, labai retai (kartą per dešimtmetį) jūrinė nėgė ir jau išnykusia laikoma Ukrainos nėgė. Kol kas Klaipėdos universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad visoje Lietuvoje gyvena bendra ir tą patį DNR turinti nėgių populiacija, iškelta hipotezė, jog ji bus bendra ir su Latvijos nėgių populiacija.

„BIOR“ instituto atsovė Santa Purvina pasakojo, kaip Latvijoje nėgės intensyviai žvejojamos, laikomos delikatesu, kepamos ir parduodamos šventėse, mugėse. Tuo metu lietuviai per metus išsiima apie 50 leidimų nėgėms sugauti ir, jas sužvejoję, parduoda latviams. Nėges galima žvejoti Kuršių mariose, Nemune ir Šventojoje. Latvijoje nėgių sugavimai – apie 10 kartų didesni, jos gaudomos 17-oje upių.

Maždaug 1980-aisiais nėgių populiacija labai sumenko – jų buvo išgaudyta per daug visose trijose Baltijos šalyse. Tačiau šiuo metu nėgių ištekliai atsigauna. Latvijoje nėgės dirbtinai veisiamos ir įžuvinamos – per dešimtmetį į upes jų paleista apie 19 milijonų. Kaimyninėje šalyje nėgės taip pat sugaunamos ir perkeliamos per užtvankas, kad galėtų nuplaukti į aukštupį ir neršti.

Mitas – prisisiurbia prie mirusių žmonių kūnų

Konferencijoje viešėjęs Švedijos Žemės ūkio mokslų universiteto, profesorius emeritas Kjellas Sjobergas atskleidė, jog Švedijoje visos nėgių gyvenamos upės yra išsidėstę šiaurės rytuose (išteka į Baltijos jūrą). 2000-aisiais nėgės Švedijoje buvo laikomos nykstančiomis, jų populiaciją labai neigiamai paveikė hidroelektirnės. Tačiau 2015-aisiais jų populiacijos dydis jau apibrėtžas kaip „nekeliantis susirūpinimo“.  Švedijoje nėgės žvejojamos dažniausiai vieliniais arba tinkliniais tunelio formos įrankiais, tačiau domina tik senus žvejus. K.Sjobergas įsitikinęs, jog jaunimas net negalėtų apibūdinti, kaip nėgė atrodo.

Jo teigimu, Europos Aplinkosaugos agentūra siūlo nėgių apsaugai įvesti papildomas taisykles, veiksmų planus konkrečioms upėms, išskirti saugomas vietas, pritaikyti nėgėms žuvitakius, jas veisti dirbtinai, pažymėti neršto ir poravimosi vietas žemėlapiuose.

Toliau kalbėjęs Estijos laukinės gamtos fondo vadovas Meelis Tambets atskleidė, kad nėgės šioje šalyje laikomos skaniu patiekalu, estai jas noriai valgo. Estijoje jos gyvena praktiškai visose upėse, ištekančiose į Baltijos jūrą, tačiau daugiausia nėgių sugaunama Narvos upėje, kur leidžiama pastatyti net 15 000 kūgio formos spąstų. Vis tik neseniai aplinkosaugininkai nusprendė iš upės surinkti visus nelegalius nėgių žvejybai skirtus įrankius – jų rasta 70 tūkstančių. Iš viso sugaunama nuo 30 iki 45 tonų per metus.

Nuo 2011-ųjų upinės nėgės Estijoje stipriai pabrango.  Nėgė šiuo metu yra antra brangiausia žuvis po ungurio. Estijoje nėgių populiacija labiausiai priklauso nuo vandens kokybės ir užtvankų ant upių. M.Tambets pademonstravo neapgalvotą sprendimą, kai po automoblių keliu prakasus tunelį upei, vamzdis buvo išvestas kiek aukščiau. Tai – ne užtvanka, tačiau kliūtis, kurios ši žuvis jau negali įveikti. Apskritai nėgės negali įveikti daugelio galvojant apie lašišas įrengtų žuvitakių – šios žuvys gali rangytis, tačiau ne šokinėti.

Po Antrojo pasaulinio karo nėgių buvo randama upėje plaukiančių lavonų drabužiuose. Greičiausiai jos ten slėpdavosi, nes mėgsta lįsti į tamsesnes vietas ir yra naktiniai gyvūnai. Tačiau po tokių radinių Estijoje paplito mitas, kad nėgės prisisiurbia prie negyvų žmonių kūnų. Būtent dėl šios priežasties dalis estų atsisako valgyti šias žuvis.

JAV laikomos parazitais

Gdansko jūrų instituto atstovas Tomaszas Kuczynskis atskleidė, jog Lenkijoje nėgės saugomos ir jas žvejoti apskritai draudžiama. Todėl ES paprašius duomenų apie saugomų rūšių būklę, mokslininkas, kaip pats juokavo, tapo „vieninteliu teisėtų nėgių žveju šalyje“. Nustatyta, kad nėgės gyvena bent 10-yje upių, ištekančių į Baltijos jūrą. Nėgių skaičių Lenkijoje sumažino užtvankos bei iš žemės ūkių nutekantys mėšlo likučiai.

Pranešime, transliuotame tiesiogiai iš Kanados Manitobos universiteto Biologinių mokslų instituto moklinininkė Magaret F.Docker atskleidė, kad Juntinėse Amerikos Valstijose nėgės migruoja didžiulius atstumus iki Ramiojo vandenyno, todėl užauga iki 1 metro ilgio. Nėgių lervos išskiria specifinį hormoną (feromoną), kurį pajunta suaugusios nėgės – tuomet jos plaukia neršti būtent į tas upes, kuriose jau yra šių gyvūnų lervų.

Kaip jau minėta, ištyrus tiek šiaurės, tiek pietų pakrantėse gyvenenčias nėges genetinių skirtumų praktiškai nerasta. JAV nėgės aptinkamos netgi prie Japonijos krantų ir tai reiškia, kad abi šios šalys turi susitarti dėl bendrų nėgių apsaugos priemonių. Dar reikia susidoroti su neigiamomis visuomenės nuostatomis: nėgės JAV laikomos parazitais, nes prisisiurbia prie lašišų.

Naktiniai gyvūnai, į ilgą kelionę išsiruošiantys du kartus per metus

Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Nerijus Nika toliau pasakojo apie nėgių tyrimus Šventojoje, Lietuvoje. Jo teigimu, šioje upėje atrasta daug sužalotų nėgių, jų kūnas buvo tarsi perbrėžtas aštriais įrankiais. Padaryta išvada, kad nėges dažnai puldinėja lydekos, jų migracijos keliai susikerta. Vis tik primityvūs bestuburiai turi gebėjimą išgyventi, net ir po stipresnių sužalojimų.

Nėgių migraciją veikia bangų kryptis (kokiu kampu jos atsirita į upės žiotis), jūros vandens lygis ir mėnulio fazė nuo delčios iki pilnaties. Mokslininkai atliko eksperimentą, kiek sužalotų nėgių išgyvens. Jų žuvo kiek dagiau nei penktadalis, kai sveikų žūsta apie 3 proc. Įdomu tai, kad esant sudėtingoms sąlygoms, nėgės pirmiausia trumpėja ir tik tuomet pradeda mesti svorį.

Estijos Laukinės gamtos fondo vadovas Meelis Tambets detaliau papasakojo apie nėgių migraciją ir nerštą. Upe pirmiausia praplaukia mažiausios, tuomet – didžiausios nėgės. Žiemos mėnesiais jos visiškai nesimaitina, meta svorį ir trumpėja. Nustatyta, kad nėgės migruoja lapkričio mėnesį, antroji didžiausia jų migracijos banga – vasario–kovo mėnesiais. Šis bestuburis gali nuplaukti iki 10-ies kilometrų per dieną, aktyviausias yra apie 23 –ią -1 valandą nakties.

Mokslininkai sutarė, kad siekiant pagerinti sąlygas nėgėms, reikia nuolat tikrinti vandens kokybę, sutarti dėl vienodų žvejybos apribojimų (šiuo metu Latvijoje ribojamas žvejybos įrankių skaičiu, Lietuvoje – sugautų žuvų kiekis).

Nutarta toliau tęsti nėgių perkėlimą per užtvankas nes tai duoda teigiamų rezultatų. Kai kurie Latvijos mokslininkai, tokie kaip Kaspars Abersons atlieka tyrimus nėgių nerštavietėse. Jis ieško atsakymų, kaip būtų galima pagerinti nėgių nerštaviečių būklę.

Jaunesnysis tyrėjas Robertas Staponkus teigė, jog neįtikėtina, kad į Baltijos jūra ties Latvija įplaukusi nėgė migruotų iki Švedijos krantų. Todėl nėgių ištekliams valdyti turėtų būti sukurta tarptautinė darbo grupė.