Paskelbtas „Baltiją tausojantis ūkininkas 2019“ nugalėtojas: svarbiausia – pagarba ir vienybė

2019-09-27

Kasmetinis „Baltiją tausojantis ūkininkas“ konkursas šiemet jau baigėsi, tad jau su džiaugsmu pradedame laukti kitų metų. Šiemet į tarptautinį etapą keliavo šių metų nacionalinio Lietuvos etapo nugalėtojas „Ilzenbergo dvaro“ vietininkas Gintaras Bingelis ir Lietuvos gamtos fondo atstovė. Labai šiltai priimti Lenkijos WWF biuro komandos, visi nekantriai laukė tarptautinio nugalėtojo paskelbimo. Šiemet konkurse dalyvavo tikrai daug įdomių, stiprių pretendentų, tad intriga ir renginio nuotaika buvo puiki.

Šių metų Lietuvos nacionalinio etapo nugalėtojas - Gintaras Bingelis, atstovaujnatis „Ilzenbergo dvarą"

Šių metų „Baltiją tausojantis ūkininkas 2019“ tarptautinė vertinimo komisija tikrai įspūdinga:

  • Aldis Karklins, University of Life Sciences and Technologies, Latvija
  • Ivanas Gavranas, Organic standard LTD, Ukraina
  • Enn Loigu, Water and environmental engineering, Tallinn University of Technology, Estija
  • Troels Toft, Sector for Plants, Danish Agriculture and Food council, Danija
  • Bo Gustafsson, Baltic Nest Institute - Stockholm University, Švedija
  • Markus Eerola, „BSFYA 2015“ regiono nugalėtojas, Palopuro Agroecological Symbiosis,  Estija
  • Karin Stein-Bachinger, Leibniz Centre for Agricultural Landscape Research, Vokietija
  • Dorota Metera, Bioekspert Ltd & International Federation of ORganic Agriculture Movement (IFOAM), Lenkija

 
Po ilgų diskusijų šių metų nugalėtoju tapo ūkininkai Maria ir Kristian Lundgaard-Karlshøj, atstovaujantys „Ausumgaard“ ūkį Danijoje. Tai – įprastos gyvulininkystės bei ekologinių augalų ūkis, užimantis daugiau nei 850 hektarų. Pagrindinė produkcija: viščiukai broileriai, kiaulės (welfare pigs), kruopos, pupos, rapsai, žolės ir grūdai, biodujų gamyba bei vėjo jėgainių energija. Ūkyje taikomos įvairios aplinkai draugiškos bei mažinančios maistmedžiagų nuotėkį priemonės: buferinės zonos, įrengti perteklines maistmedžiages surenkantys telkiniai, pasodintos nuotėkį sulaikančios augalų kultūrų juostos, vykdoma sėjomaina, sodinami antsėliai, visos liekanos susidarančios ūkyje perdirbamos biodujų jėgainėje, vykdomas susidariusio mėšlo tvarkymas, vykdomos veiklos, siekiant išsaugoti miškus ir kitus gamtos elementus ūkio teritorijoje, vykdoma trąšų apskaita ir rengiami naudojimo planai.

Žiuri motyvacija

 „Kristianas ir Maria nori, kad jų ūkis būtų tvarus ir atsparus aplinkos veiksniams, kad išliktų ateičiai. Dėl šios priežasties jie dirba visose aplinkos apsaugos srityse, įskaitant klimatą kaitą, energijos vartojimą, maistinių medžiagų valdymą, savarankiškumą ir nuosekliai dirba užtikrinant gyvūnų gerovę. Jie įrodo, kad plataus masto ūkininkavimas taip pat gali būti tvarus, naudojant įvairius metodus, modernizuojant jau turimą turtą ir priemones bei diegiant naujas technologijas. Ekologiška augalininkystė, gyvūnų gerovę ištikrinant gyvulininkystė, biodujų jėgainė, skirta perdirbti visas žemės ūkio liekanas, tvari miškininkystė, žaliosios energijos gamyba ir naudojimas bei bendravimas su vartotojais – tai veiksniai, padedantys įveikti atotrūkį tarp žemės ūkio verslo ir gamtosaugos. Žiuri taip pat pripažįsta ir palankiai vertina pažangą ir nuolatinį ūkio vystymąsi, įskaitant ateities planus pereiti prie laisvai auginamų viščiukų auginimo, dalyvavimo mokslinių tyrimų projektuose ir šlapynės statybos. Apskritai, Kristiano ir Maria pateiktas pavyzdys yra svarbus ir įkvepiantis pavyzdys kitiems šio regiono tradiciniams ūkininkams.“

Gerosios praktikos pavyzdžiai ūkininkams

Gerųjų ūkininkavimo praktikų pavyzdžiai iš šių metų laimėtojų  „Ausumgaard“ ūkio, kuriais ūkininkai gali prisidėti  prie aplinkos išsaugojimo ir galbūt jau kitais metais laimėti tarptautinį „Baltiją tausojančio ūkininko“ konkurso etapą.

Maistinių medžiagų valdymas

Ūkininkai sudaro maistinių medžiagų tvarkymo planus ir kasmet teikia trąšų ataskaitas.

Adaptyvusis ūkininkavimas

Viena iš pagrindinių Kristiano ir Maria praktikų, siekiant užkirsti kelią  perteklinių maistinių medžiagų nutekėjimui, yra ūkininkavimo veiklų vykdymas tinkamu metu - atsižvelgiant į sezoną ir oro sąlygas.

Buferinės zonos

Daugiametės augalijos buferinės zonos palei pagrindinius griovius, upes ir ežerus padeda sumažinti eroziją ir maistinių medžiagų nutekėjimą į vandens telkinius. Buferinės zonos taip pat sumažina tikimybę nutekėti kitiems ūkyje naudojamiems preparatams. Pakrantėse esančių žaliųjų zonų (pvz pievos) padidina ūkio aplinkos biologinę įvairovę. Plačios buferinės zonos yra ypač naudingos šlaituose įsikūrusiems ar reguliariai užliejamiems ūkiams.

Tvenkiniai skirti surinkti perteklines maisto medžiagas

Ūkyje sukurti maži tvenkiniai, kurie surinktas perteklines nuo ūkio nutekančias maisto medžiagas (daugiau azoto ir fosforo junginius) 2018 m. ūkio savininkai gavo pritarimą įkurti vieno hektaro pelkę. Tikimasi, kad įkurta pelkė sumažins perteklinių maistmedžiagių nutekėjimą į vietinį fiordą net 744 kilogramais azoto junginių per metus. Taip pat, tokia pelkė surinks ne tik nuo jų ūkio  nutekančias medžiagas, tačiau taps surinkimų centru ir aplinkinių ūkių nuotėkiui.

Sėjomaina

Vykdoma sėjomaina – augalų augimvietės kaitaliojimas, siekiant gauti iš šio proceso kuo daugiau naudos. Ji reikalinga, siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų, taip pat užtikrinti maksimaliai spartų jų augimą, bei prisideda gerinant dirvožemio kokybę ir suvaldant erozija.

Mėšlo perdirbimas biodujų gamykloje ir mėšlo tvarkymas

Siekiant užtikrinti didesnį maistinių medžiagų įsisavinimą, visas mėšlas ir augalų atliekos prieš naudojimą lauke yra apdorojamos biodujų  jėgainė. Biodujų jėgainė žemės ūkio liekanas paverčia energija.

Miško ir kitų gamtos elementų išsaugojimas

Ūkyje taip pat buvo auginamas miškas, siekiant apsaugoti bei praturtinti vietinę biologinę įvairovę ir geriamojo vandens kokybę rajone.

Inovacijos baltymų gamyboje

Prisidėdami prie mokslinių tyrimų projekto, kurį vykdo Danijos technologijos institutas, dabar ūkyje gaminami maistiniai kirminai, skirti vartoti žmonėms ir gyvūnams. Tai iš dalies pakeis lauke užaugintus baltymus ir pagerins jų maistinių medžiagų naudojimą laukuose.