Užbaigta socialinė ekonominė studija apie nėgių reikšmę – kokį lietuvių požiūrį ji atskleidė?

2020-03-17

 

Artimiausiu metu Lietuvos Aplinkos ministerijai bei kitoms už žuvies apsaugą atsakingoms institucijoms bus pristatyta upinių nėgių išteklių valdymo ir apsaugos strategija. Ją sukūrė Lietuvos ir Latvijos mokslininkai, remdamiesi išsamiais šios rūšies žuvų tyrimais, vykdytais paskutinius kelerius metus. Rengiant šią strategiją, daug dėmesio skirta ne tik ilgalaikiam nėgių išteklių tvarumui (kad jų būtų sužvejojamas optimalus, populiacijai nekenkiantis kiekis), bet ir strategijos priemonių socialiniam bei ekonominiam poveikiui pamario ir pajūrio bendruomenėms.

Tai yra pirmas atvejis kai vienos konkrečios žuvų rūšies populiacijos valdymo ir apsaugos pokyčiai buvo įvertinti socio-ekonominiu požiūriu, modeliuojant galimas pasiūlymų pasekmes. Ši studija, atlikta remiantis statistine informacija bei apklausus abiejų šalių žvejus, žuvies restoranų savininkus, visuomenės atstovus. Ja įvertinta nėgių ekonomionė ir kultūrinė reikšmė abiejų šalių gyventojams. Minėta socialinė–ekonominė studija yra viena iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Tarpsieninis nėgių išteklių vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“ (LLI-310) veiklų. Projektą bendrai įgyvendina Klaipėdos universitetas, Lietuvos gamtos fondas, ir  Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos institutas BIOR.

Baltijos jūros regione upinės nėges be Lietuvos  ir Latvijos žvejų dar žvejojamos Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Tačiau didžiausią reikšmę jų žvejyba turi būtent Baltijos šalyse.  Įdomu, tai kad nėgės – seniausia ir primityviausia Žemėje egzistuojančių stuburinių rūšis – šie apskritažiomeniai planetos upėmis plaukioja jau daugiau nei 360 milijonų metų, tačiau šiandien Europoje jau liko nebedaug vietų, kur jų dar galima paragauti.

Kokie apribojimai taikomi nėgių žvejybai?

Tiek bendrai visoje Latvijoje, tiek Kuršžemės regione, nėgė yra gausiausia vidaus vandenyse sugaunama žuvis (pastaruosius 10 metų kasmet sudaro apie ketvirtadalį visų Latvijoje sugaunamų žuvų).. Šių žuvų kaina per paskutiniuosius 5-erius metus išaugo kelis kartus, nes nėgės laikomos delikatesu ir jų paklausa vis didėja. Kaip Lietuvoje kasmet vyksta stintų, taip Latvijoje – nėgių ragavimo šventės, jose nėgės parduodamos paruoštos  įvairiais būdais. Šių žuvų žvejyba ir paruošimas yra imlūs rankų darbui, tad puoselėjant šį amatą kartu saugomos  krašto tradicijos bei kulinarinis paveldas.

Upinė nėgė yra Europos Sąjungos mastu saugoma žuvis, įrašyta į Berno konvenciją ir IUCN (Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos) saugomų rūšių sąrašą. Daugėjant duomenų apie šias žuvis, aišku, jog būtent šių žuvų migracijos kelyje pasitaikančios hidroelektrinės ar kitos migracijos kliūtys turi didžiausia neigiamą įtaką jų išteklių būklei. Nėgėms reikalingi atviri upių migracijos keliai, taip pat kaip ir lašišoms bei šlakiams. Beje šių rūšių gyvenimo ciklai taip pat turi daug panašumo. Paaugusios nėgių lervutės  migruoja į Baltijos jūrą, ten minta prisisiurbusios prie kitų žuvų, o sustiprėję grįžta neršti į upes. Tačiau vienas esminis nėgių skirtumas nuo kitų praeivių (migruojančių) žuvų – jos yra gana prastos plaukikės, todėl migracijos kelyje pasitaikius net nedidelei kliūčiai, nebegali pasiekti savo tikslo. Projekto metu tiek Kuršžemės, tiek Telšių ir Klaipėdos regionuose identifikuotos tokios nėgių migracijai trukdančios kliūtys.

Antra nėgių populiacijai kenkianti priežastis yra nelegali žvejyba. Nėgės yra pakankamai vertinga žuvis, kad būtų verta rizikuoti jas gaudant nelegaliais įrankiais. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje nėgių žvejyba apribojama nustatant jų sugavimų kiekį tonomis bei leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičių, taip pat nustatant nėgių žvejybos sezono trukmę. Lietuvoje Šventosios upėje, per metus leidžiama sugauti 1,5 tonos šių žuvų, Nemuno deltoje – 2 tonas. Taip pat nustatytas žvejybos sezonas – nuo rugsėjo 16 iki gruodžio 31 dienos. Kuršių mariose gaudant nėges, galima naudoti ne daugiau 32 nėgių gaudykles.

Rūkytos nėgės. D. Karnauskaitės nuotr.

Šiuo metu Latvijoje mėgėjiška nėgių žvejyba yra negalima, sustiprinta brakonieriavimo kontrolė. Šio projekto metu papildomai pradėtas nėgių žymėjimas (kad būtų galima išsiaiškinti, kiek jų sugauna žvejai), taip pat vykdytas nėgių perkėlimas per jų migracijai trukdančias kliūtis. Periodiškai vykdomas ir upių įžuvinimas nėgėmis –  BIOR institutas į upes paleidžia nuo 7 iki 19 milijonų nėgių lervų kasmet.

Nėgių kaina sparčiai kopia aukštyn

 Nėgių Lietuvoje sugaunama vos 6-7 tonos per metus ir šis laimikis daugiausia parduodamas iš Latvijos atvykstantiems supirkėjams. Nors prieš pusę amžiaus, apie 1940-uosius nėgės Mažojoje Lietuvoje buvo toks pats delikatesas, kaip ir šiuo metu Latvijoje, jų būdavo sugaunama apie 30-50 tonų per metus.

Anksčiau restoranai keldavo vėliavas su septyniais ar devyniais taškais, kas reiškė, jog rūkykla ar karčema gavo šviežių nėgių ir jau galima jų paskanauti. Šiuo metu žuvies restoranai retai domisi žvejų sugautomis nėgėmis, o ir patiems žvejams jas paprasčiau parduoti latviams – nes čia šviežios žuvies kaina svyruoja apie 8 eurus už kilogramą, o Kalėdiniu laikotarpiu (kai nėgė latviams yra vienas iš būtinų Kūčių stalo patiekalų) paruoštos, rūkytos nėgės šoktelėjo iki 25-27 eurų už kilogramą. Lietuvoje šviežių nėgių kaina svyruoja nuo 2 iki 10-ies eurų, o rūkytų – 13 eurų už kilogramą, arba maždaug 1 euras už vieną žuvį.

Ar norėtumėte paragauti nėgių?

56 proc. rengiant studiją apklaustų latvių mano, kad nėgių apsauga yra svarbi, o 26 proc. – kad ji yra labai svarbi. Latviams nėgių apsauga kartu reiškia ir senųjų tradicijų išsaugojimą. Panašūs atsakymai gauti ir Lietuvoje – beveik pusė Lietuvos respondentų mano, jog nėgių apsauga yra svarbi, o jų vartojimas – senovės lietuvių tradicija, kurią reikia išsaugoti.

Tačiau jei maždaug pusė latvių nėges valgo 1-3 kartus per metus, Lietuvoje tik 9 proc. jas vartoja bent kartą per metus ir tik arti pusės jų kada nors yra ragavę.  Maždaug 40 proc. lietuvių respondentų atsakė, kad nėgių nepirktų net kritus jų kainai, vis tik daugiau nei 63 proc. mielai sudalyvautų nėgių degustacijose, kultūriniuose renginiuose, pristatančiuose šias žuvis kaip kulinarinį paveldą. Kitaip tariant, nėgė kol kas lietuviams nėra apetitą kelianti žuvis, tačiau vis tik – įdomi.

Norint išpopuliarinti nėgių vartojimą Lietuvoje reikėtų šviesti restoranų lankytojus apie šią įdomią anksčiau labiau už ungurį vertintą žuvį, o jos ruošimo receptų pasimokyti iš latvių. Nėgės yra nepelnytai primirštas Mažosios Lietuvos kulinarinis paveldas.