Šie metai taps lemtingi Baltijos jūrai ir jos apsaugai – spalio mėnesį bus patvirtintas atnaujintas Baltijos jūros veiksmų planas (BJVP). Tai – HELCOM strateginė priemonių ir veiksmų programa, siekiant užkirsti Baltijos jūros būklės prastėjimą iki 2030 metų.  Visgi, praėjusią savaitę įvykusiame Baltijos šalių HELCOM delegacijų vadovų susitikime stigo ambicingų ir ryžtingų  sprendimų. Koalicija „Clean Baltic“, kuriai priklauso Lietuvos gamtos fondas (LGF), kartu su Pasaulio gamtos fondu (WWF) reikalauja konkrečių politinių tikslų, kad sulauktume Baltijos jūros būklės pagerėjimo.

Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos aktyviai dalyvavo BJVP atnaujinimo procese ir pateikė šešėlinį BJVP planą su rekomenduojamomis priemonėmis. Pastarosios apima ne tik pagrindines dabartiniame veiksmų plane nagrinėjamas temas (biologinę įvairovę, eutrofikaciją, pavojingas medžiagas, šiukšles ir veiklą jūroje), bet taip pat ir kitas aktualias problemas: klimato kaitą, povandeninį triukšmą ir jūros dugno trikdymą.

„Siekiant sumažinti biologinės įvairovės nykimą ir išvengti kritinių pasekmių, neišvengiamai reikalingi kompromisai. Mūsų ekonominė gerovė priklauso nuo Baltijos jūros ekosistemų gyvybingumo. Baltijos jūros šalių nenoras ryžtingai siekti šio tikslo užkerta kelią Baltijos jūros atsigavimui ir regiono klestėjimui“, – sako WWF Baltijos ekoregiono programos direktorė Ottilia Thoreson.

BJVP turi įspūdingą 200 priemonių sąrašą, kuris turi būti įgyvendintas per ateinančius devynerius metus, kad būtų išvengta tolesnio Baltijos jūros būklės blogėjimo. Tam tikri pamatuojami tikslai yra labai sveikintini: išskirti 30% saugomų jūrų teritorijų visoje Baltijos jūroje ne vėliau kaip iki 2030 metų, o trečdalį jų padaryti griežtai saugomomis teritorijomis – paliktomis natūraliems gamtos procesams, taip pat šalys turės priimti teisiškai įpareigojančias valdymo priemones šioms teritorijoms. Kadangi eutrofikacija yra pagrindinė grėsmė visai Baltijos jūrai, nustatytos aiškios nacionalinės išleidžiamų į jūrą maistinių medžiagų ribos, kurios numato žymų  taršos sumažinimą iki 2027 metų.

Nepaisant to, bendri BJVP numatyti veiksmai nėra pakankami, trūksta savalaikių ryžtingų sprendimų, o dabar jie yra tiesiog būtini. Nepakanka nuolat atnaujinti BJVP priemones, nustatyti ir parengti gaires, įvertinti esamas programas ir atlikti pradinius tyrimus. Tai yra svarbu, tačiau tokie veiksmai savaime nepadės pasiekti geros Baltijos būklės iki 2030 metų. Net ir numatytas tikslas dėl norimos Baltijos jūros būklės yra pribloškiamai mažas – siekti „minimalios“ žalos ir trikdymo biologinei įvairovei, ekosistemai ir jūrų gyvūnijai, užuot įsipareigojus visiškai eliminuoti žalingą žmogaus poveikį ir taršą.

Ateinantis dešimtmetis bus lemiamas. Dabar reikia imtis veiksmų, siekiant paremti pajūrio bendruomenes, padidinti atsparumą klimato pokyčiams ir užkirsti kelią gilėjančiai žuvų išteklių ir negyvų zonų krizei mūsų jūroje.