Po spalio mėnesio Europos žemės ūkio Tarybos susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta 2022 m. žvejybos galimybėms Baltijos jūroje, galima aptarti svarbiausius jo momentus. Vėliau čia priimti susitarimai nugula į nacionalinius teisės aktus ir kontroliuoja tiek verslinę, tiek mėgėjišką žvejybą šalyse narėse. Šiais metais dauguma Baltijos jūros šalių akcentavo ypatingai prastą Baltijos jūros būklę ir ilgas bei sunkias derybas Taryboje. Ir, kaip galima buvo tikėtis, valstybių reakcija į žvejybos galimybių rezultatus skyrėsi, atsižvelgiant į skirtingus nacionalinius prioritetus.

Savo pranešime spaudai Vokietija išreiškė nusivylimą teigdama, kad Europos Komisija taikė skirtingus standartus žvejybai dviejose valdymo zonose – Baltijos jūroje ir Kategato/Skagerako sąsiauriuose. Šis klausimas ypač aktualus Vakarų Baltijos silkių žvejybos galimybių kontekste. Baltijos jūros žvejai turėtų susitaikyti su drastiškomis priemonėmis, o tuo pačiu metu šios silkės būtų gaudomos Šiaurės jūroje. Vokietijos vyriausybės teigimu, toks sprendimas nepagrįstas holistiniu požiūriu. Vokietija gruodžio Tarybos susitikime buvo pateikusi pasiūlymus dėl silkių žvejybos galimybių abiejuose valdymo rajonuose, kuris galiausiai buvo atmestas. Tai lėmė Vokietijos balsavimą prieš visus sprendimus dėl kvotų. Vokietijos valstybės sekretorė Federalinėje maisto ir žemės ūkio ministerijoje Beate Kasch Liuksemburge paaiškino: „Turi būti sustabdytas Vakarų silkių pergaudymas. Negalime sutikti, kad ir šiais metais silkių žvejybai dviejose Vakarų Baltijos jūros ir Kategato/Skagerako valdymo zonose būtų taikomi skirtingi standartai. Tai jau sukėlė pergaudymą. Tai ir toliau kelia grėsmę mūsų išteklių ir žuvininkystės ateičiai. Tikimės, kad, siekiant tvarumo, ištekliai bus vertinami ir valdomi kaip visuma. Deja, to nepavyko pasiekti Taryboje. Negali būti, kad mūsų Baltijos šalių žvejai vėl turės susitaikyti su drastiškais ribojimais, bet tie patys ištekliai bus žvejojami toliau Šiaurėje.“

Danijos reakcija aiškiai parodė, kad į Europos Komisija pasiūlė istoriškai žemiausias visų išteklių kvotas, o tai buvo padaryta, remiantis nerimą keliančiomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijomis. Danija pabrėžė, kad derybos baigėsi 88 procentais sumažinus vakarinės Baltijos jūros menkių kvotą, o tai turės neigiamų pasekmių Danijos žvejams, vykdantiems žvejybą Baltijos jūroje. Danija taip pat paminėjo netikėtą ir stebinantį Airijos pasiūlymą perimti dalį Danijos skumbrės kvotos Šiaurės jūroje, kuris buvo atmestas tik po ilgų ir sunkių derybų.  

Lenkija pabrėžė susirūpinimą dėl prastėjančios Baltijos jūros žuvų išteklių būklės ir dėl to smarkiai sumažintų svarbiausių žuvų rūšių sugavimo kvotų. Anot Lenkijos, sutartas bendras leistinas sugauti kiekis (BLSK) paveiks Lenkijos žuvininkystės sektorių labiau nei kitas regiono šalis ir bet kokias galimybes vykdyti pelningą žvejybos veiklą. Tuo pat metu Lenkija paragino Europos Komisiją nedelsiant imtis atitinkamų apsaugos priemonių remiamų iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EMFAF).

Suomija labiausia sureagavo į sprendimus dėl tikslinės lašišų žvejybos ir tai, kad ji toliau tęsis Suomijos vandenyse. Jie taip pat pakomentavo lašišų žvejybos draudimo pagrindiniame Baltijos jūros baseine įvedimą. Suomijos žuvininkystės ministras Jari Leppä patvirtino, kad „dabar priimtas sprendimas atitinka ES bendros žuvininkystės politikos principus ir Suomijos tikslus“, ir kad jam „ypač malonu, kad lašišų išteklių padėtis Baltijos jūroje ir toliau gerėja“. Suomija taip pat teigiamai įvertino Tarybos sprendimą gerokai apriboti mėgėjišką žvejybą atviroje jūroje. Pranešime spaudai teigiama, kad šios priemonės leis į Suomijos pakrančių vandenis ir upes patekti didesniam skaičiui lašišų nei anksčiau.

Švedija pakomentavo Tarybos sprendimus dėl Vakarų Baltijos menkių, centrinės Baltijos jūros dalies silkių ir lašišų (tikslinės žvejybos draudimas į pietus nuo Alandų jūros). Švedijos teigimu, šie sprendimai turės neigiamų pasekmių Švedijos priekrantės žvejybai ir pajūrio bendruomenėms, taip pat žuvies perdirbimo įmonėms visose ES Baltijos jūros valstybėse. Tai taip pat reiškia bendrų Švedijos žvejybos galimybių sumažinimą. Kartu Švedijos vyriausybė teigia, kad jai pavyko susitarti dėl tam tikrų išimčių, kurios sušvelnintų pasekmes smulkiajai priekrantės žvejybai ir vietinėms žuvų perdirbimo įmonėms, ypač perdirbančioms Vakarų Baltijos silkes Švedijos pietuose.

Estija pabrėžė, kad Tarybos derybos buvo ilgiausios istorijoje, todėl itin sunkios. Nepaisant to, padidinta silkių kvota Rygos įlankoje, kuri turės tiesioginės naudos Estijos žvejams. Kitais metais Estijos žvejai taip pat galės sugauti daugiau šprotų. Taipogi Estijos atstovai pažymėjo, kad Baltijos silkių kvota mažės dėl prastos išteklių būklės. Estijos aplinkos ministras Tõnis Mölderis pareiškė: „Tarybos rezultatais galime būti patenkinti, nors padarėme ir nuolaidų. Teigiamai galima paminėti silkių kvotos padidinimą Rygos įlankoje 21 proc. iki 22 tūkst. tonų. Tai bus naudinga tiek priekrantės žvejybai, tiek gaudantiems tralais Rygos įlankoje, ypač tuo metu, kai dėl prastos išteklių būklės silkių kvota pagrindiniame Baltijos jūros  baseine mažėja 45 procentais iki 6000 tonų. Pasak Estijos Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių skyriaus vedėjo Herki Tuusi, Estijai buvo sunkiausia susitaikyti su tokiu dideliu silkių kvotos sumažinimu atviroje Baltijos jūroje, tačiau galutinis derybų su visomis ES valstybėmis narėmis rezultatas buvo toks. „2022 metais Estija iš viso galės sugauti apie 57 000 tonų šprotų ir silkių, tai yra apie 2 300 tonų daugiau nei šiemet. Nors savo užsibrėžto tikslo nepasiekėme, vis tiek dabartiniu rezultatu galime būti patenkinti“, – po derybų sakė Herki Tuusi. Estijos vyriausybė pranešime spaudai patvirtino, kad „Estijos lašišų kvota Suomijos įlankoje yra 970 žuvų, plius 450 žuvų, kurias Estijas turi galimybę perkelti iš pagrindinio Baltijos jūros baseino“. Herki Tussi taip pat pažymėjo, kad „lašišos kvota atrodo maža, tačiau būtina užtikrinti priekrantės žvejybos tęstinumą, kur lašišos yra sugaunamos kaip priegauda“. Estija taip pat nurodė, kad 2022 metais tikslinė lašišų žvejyba Baltijos jūros pagrindiniame baseine bus uždrausta dėl prastos šių išteklių būklės.

Latvija pabrėžė savo, kaip BALTFISH pirmininkaujančios valstybės, vaidmenį ir pažangą, padarytą šiame forume prieš Tarybos posėdį, kuomet ES Baltijos jūros žvejybos ministrai susitarė dėl bendro pasiūlymo Baltijos šalyse dėl žvejybos galimybių 2022 m. ir priėmė bendrą rekomendaciją dėl selektyvesnių plekšnių žvejybos įrankių, siekiant sumažinti poveikį menkių ištekliams, kuri dažnai sugaunama kaip priegauda. Latvija mano, kad didžiausia sėkmė Taryboje yra 21 proc. padidintos silkės žvejybos galimybės Rygos įlankoje 2022 m. Jie taip pat atkreipė dėmesį į du svarbiausius menkių išteklius ir sumažintą Vakarų menkių kvotą, tačiau paminėjo, kad šie pasikeitimai Latvijos žvejams nėra itin svarbūs. Latvija derybų metu nepritarė Europos Komisijos siūlymui 54 procentais sumažinti silkių kvotas centriniame Baltijos jūros baseine ir priešingai kovojo už didesnes jų kvotas. Galiausiai derybos leido žvejybos galimybes  sumažinti 45 proc. Latvija taip pat pasidžiaugė 13 procentų padidinta šprotų kvota, kuri yra pagrindinė Latvijos žvejų tralais gaudoma žuvis. Latvijos delegacijos vadovas Edgars Kronbergs pabrėžė: „Labai džiugu, kad 2022 metais savo žvejams suteiksime dar geresnes žvejybos galimybes nei 2021 metais, ypač džiugu dėl silkes Rygos įlankoje ir šprotų Baltijos jūroje. “

Lietuva pakartojo Latvijos poziciją dėl silkės ir šprotų: išreiškė pasitenkinimą mažesniu silkių kvotų sumažinimu ir šprotų kvotų padidinimu, kurie užtikrins žuvininkystės sektoriaus veiklos tęstinumą Lietuvoje. Lietuvos žuvininkystės ministras Kęstutis Navickas po Tarybos posėdžio sakė: „Remiame Baltijos jūros baseino tvarumo tikslus, todėl svarbu, kad nustatytos kvotos remtųsi mokslininkų rekomendacijomis. Ilgose derybose pavyko susitarti dėl nuosaikesnio, nei siūlė Europos Komisija, centrinių strimelių kvotos mažinimo ir  šprotų žvejybos galimybių padidinimo 13 proc.“ Lietuva taip pat akcentavo Rusijos veiklą Baltijos jūroje. Lietuvos ministras sakė: „Raginame Europos Komisiją atkreipti dėmesį į Rusijos veiksmus Baltijos jūroje. Šios šalies žvejai tebežvejoja rytines menkes ir menkina mūsų tvarumo pastangas. Turime siekti dialogo ir užtikrinti tinkamą Baltijos jūros išteklių valdymą.“

Visų Baltijos šalių reakcija patvirtino, kad tiek Baltijos jūros aplinkos, tiek žuvų išteklų padėtis yra labai rimta, dėl ko visų Baltijos šalių vyriausybių atstovai išreiškė savo susirūpinimą. Vis dėlto derybų metu ypatingą susirūpinimą kėlė sumažintų žvejybos galimybių poveikis pajūrio bendruomenėms, kuris aktualiausias buvo Lenkijai, Danijai ir Baltijos šalims.

Apibendrinant galima teigti, kad spalio mėnesio Tarybos derybų rezultatai bei priimti sprendimai suteikia šiek tiek vilties dėl prasčiausios būklės Baltijos jūros rūšių, tokių kaip menkė, silkė ar lašiša. Tačiau, nors ir akcentuotas susirūpinimas dėl Baltijos jūros aplinkos, tikrasis diskusijų klausimas buvo žuvininkystės sektoriaus rentabilumas.