Prisidėk prie atsakingos miškininkystės

Kaip gali prisidėti prie atsakingos miškininkystės, jei neturi miško

Net neturėdamas miško kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie atsakingos miškininkystės. Tereikia renkantis prekę iš medienos ar popieriaus pasidomėti naudojamos medienos kilme ir ar ji sertifikuota pagal FSC. Kaip gi šis ant FSC ženklu pažymėto popieriaus atspausdintas leidinys prisideda prie atsakingos miškininkystės? Atsakydami į šį klausimą, norėtume jus supažindinti su miškų sertifikavimu.

Miškų sertifikavimas

Maždaug 20 amžiaus aštuntajame  dešimtmetyje Vakarų Europos šalyse kilo visuomenės susirūpinimas dėl žmogaus poveikio miškams. Miško ruošos įmonės, medienos perdirbėjai ir prekybininkai buvo kaltinami naikinantys miškų ir juo se esančias vertybes. Dėl to smuko įmonių, prekiaujančių medienos ir popieriaus gaminiais, įvaizdis,prasidėjo jų produkcijos boikotas. Vis dėlto, akcijų prieš miškų naikinimą  organizatoriai baiminosi, kad jų veikla gali paskatinti įmones keisti medieną kitomis žaliavomis, pavyzdžiui, plastiku, kurio naudojimas gali būti dar labiau kenksmingas gamtai. Ilgainiui šūkis „nepirk medienos“ buvo pakeistas į „nepirk medienos iš netinkamai naudojamo miško“.

Susirūpinę dėl medienos produktų boikoto bei norėdami pagerinti savo įvaizdį, verslininkai pradėjo ieškoti išeities iš susiklosčiusios situacijos. Gaminių iš medienos sertifikavimas pasirodė geriausias sprendimas. Greitai atsirado gaminių, kurių etiketėse buvo nurodoma, kad vietoj vieno nukirsto medžio bus pasodinti du, ar kad kertant mišką buvo išsaugoti nykstantys gyvūnai. Dažnai tai tebūdavo vartotojams nuraminti skirti tušti šūkiai. Verslininkai nesivargindavo pateikti įrodymų.

Miškų kirtimo Bolivijoje (vientisai žalia spalva) irBrazilijoje (šviesūs dryžiai – buvę miškai) intensyvumo pavyzdys. Vis dėlto kitose Bolivijosvietose pirmykščiai miškai intensyviai naikinami.Interaktyvaus „Bing Maps“ žemėlapio fragmentas.

Pasaulio gamtos fondas (WWF) atliko įvairių medienos ir jos gaminių ženklinimo sistemų tyrimą. Jo metu paaiškėjo, kad iš 80 skirtingų „ekologinių“ medienos ir popieriaus produktų ženklinimų tik trys pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų deklaruojamų teiginių teisingumą. Papildomos patikros parodė, kad tik viena iš  ženklinimo sistemų turi realų poveikį  miškų tvarkymo tobulėjimui.

 Šiuo metu Pasaulio gamtos fondas  ir „Greenpeace“ pripažįsta tik vieną miškų sertifikavimo sistemą, tai – Miškų valdymo tarybos (Forest Stewardship Council, FSC) sertifikavimas. Dabar tai labiausiai pasaulyje paplitęs ir daugelio kitų tarptautinių organizacijų pripažįstamas miškų tvarkymui ir medienos gaminių gamybai skirtas sertifikavimas.

FSC sertifikavimas – tai savanoriškas kontrolės užtikrinimo mechanizmas, kai nepriklausomi sertifikuotojai pagal FSC standartus įvertina miško tvarkymą ir žaliavų bei gaminių srautus medienos  pramonės įmonėse. kilometrų pirmykščių miškų, todėl jų plotas sparčiai mažėja.

FSC veikla

FSC – tai tarptautinė pelno nesiekianti nepriklausoma nevyriausybinė organizacija. Ji turi daugiau nei 460 narių 60 pasaulio šalių. Nariai skirstomi į tris grupes: socialinę, aplinkosauginę ir ekonominę. FSC standartas nėra vien tik ekologinis. Jo pagrindas – 10 FSC principų ir kriterijų, pagal kuriuos rengiami nacionaliniai miškų tvarkymo standartai. Standarto reikalavimas – tai medienos verslo atstovų, profesinių sąjungų ir aplinkosaugininkų pasiektas kompromisas.  Kiekvienas FSC sertifikuotas medienos sektoriaus dalyvis gauna teisę savo produkciją žymėti FSC ženklu. FSC sertifikatas – tai įrodymas, kad miške vykdoma veikla atitinka FSC standarto reikalavimus, o pagaminta mediena žymima specialiu ženklu su kodu. Pagal prie ženklo esantį kodą galima sužinoti, kas tą produktą pagamino, o pagal dokumentus–atsekti net miško sklypą, kuriame kirsta mediena.

Kodėl reikėtų rinktis FSC sertifikuotus gaminius?

Kaip jau minėjome, FSC standartas susijęs su miško naudojimo principais ir kriterijais, jame aprašyti techniniai, ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai miško naudojimo reikalavimai. Taigi, sertifikavimas yra naudingas visiems:

  • Miškų naudotojai, sertifikuoti šiuo sertifikatu, gali įrodyti, kad jų tiekiama žaliava yra iš tinkamai tvarkomo miško.
  • Medienos ir popieriaus produktus gaminančios įmonės gali rinktis iš kokio miško pirkti žaliavą. Pasirinkdamos sertifikuotą medieną, jos formuoja savo gerą įvaizdį.
  • Įsigydami gaminius iš sertifikuotos  medienos vartotojai gali būti tikri, kad  jų pirkiniai kilę iš tinkamai tvarkomų miškų. Atsisakydami produktų iš nesertifikuotos medienos, vartotojai ne tiesiogiai verčia miškus niokojančias įmones keisti darbo miške principus, nes mažėja tokios medienos paklausa.

Prakiurę planetos plaučiai

Vien tik ant gaminio esantis ženklas neturėtų nulemti mūsų pasirinkimo. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad FSC nėra vien ekologinis sertifikavimas. Kartais išsivysčiusių valstybių nesertifikuoti miškai geriau tvarkomi nei besivystančių šalių sertifikuoti.

Atogrąžose vis dar beatodairiškai kertami pirmykščiai miškai. Manoma, kad kasmet iškertami atogrąžų miškų plotai prilygsta pusei Vokietijos teritorijos. Toks žmonijos elgesys ne tik žaloja milžiniškus anglies dvideginio kiekius sugeriančius „žemės plaučius“, bet ir naikina juose esančias augalų ir gyvūnų rūšis. Atogrąžų miškai pasižymi mūsų kraštams sunkiai įsivaizduojama įvairove. Kartais viename hektare gali būti keli šimtai skirting rūšių medžių. Nesvarbu, kad miškas toje vietoje bus atsodintas, jo vertė, lyginant su iškirstu mišku, bus niekinė. Maždaug pusė atogrąžų miškų ploto iškertama neteisėtai, o tam, kad būtų galima medieną įvežti į Europą, ji „legalizuojama“ naudojant įmantrias schemas. Perkant medieną ar baldą iš egzotinių medžių rūšių, yra beveik neįmanoma nustatyti, ar visai to nenorėdami, netampame nusikalstamos veiklos bendrininkais.

Tvariai valdoma tik 5 proc. atogrąžų miškų. Venkite pirkti gaminius iš egzotinių medžių rūšių, tokių kaip tikas, raudonmedis, šorėja.  Vietoj šių ir kitų egzotinių medžių rūšių  gaminių rinkitės panašių savybių turinčius dirbinius iš uosio ar ąžuolo. Gaminių iš vietinės medienos naudojimas yra ir gerokai ekologiškesnis sprendimas, nes jiems gaminti ir transportuoti buvo sunaudota daug mažiau energijos.

Jei mūsų argumentai jūsų neįtikino ir būtinai norite įsigyti gaminių iš egzotinių medžių rūšių, rinkitės tik tuos gaminus, kurie turi FSC 100 % ženklą.

Pirmykščiai miškai vis dar nyksta

  • „Greenpeace“ suskaičiavo, kad šiuo metu tik 8 % pirmykščių miškų yra saugomi.
  • Mažiausiai pirmykščių miškų išliko moderniosios civilizacijos lopšyje — Europoje (3 % visų pirmykščių miškų), daugiausia — Amerikoje, kur likę 63 % visų pasaulio pirmykščių miškų.
  • 35 % pirmykščių miškų yra Pietų Amerikoje, daugiausia — Brazilijoje. „Greenpeace“ duomenimis, Brazilija yra „rekordininkė“ pagal per metus sunaikinamus miško plotus.
  • 28 % pirmykščių miškų yra Šiaurės Amerikoje. Nors pagal JAV galiojantį FSC standartą sengirėse draudžiami kirtimai, tačiau nesertifikuoti miškų valdytojai kasmet iškerta iki 10 000 kvadratinių kilometrų pirmykščių miškų.
  • 19 % pirmykščių miškų vis dar likę azijinėje Rusijos dalyje. Po Kanados tai antras pagal dydį borealinis miškas. Vis dėlto, kadaise laisvai po šiuos miškus klajojęs sibirinis tigras dabar sutinkamas tik nedidelėse nepaliesto miško dalyse prie Japonijos jūros. Laisvėje šių plėšrūnų suskaičiuojama tik apie 400.
  • 7 % pasaulio pirmykščių miškų vis dar likę pietinėje Azijos dalyje, tačiau, „Greenpeace“ duomenimis, šie miškai naikinami sparčiausiai. Pavyzdžiui, Indonezija jau iškirtusi 72 %, o Papua Naujoji Gvinėja — 60 % savo pirmykščių miškų.
  • 8 % pirmykščių miškų kol kas dar aptinkami Afrikos žemyne. Čia per pastaruosius 30 metų buvo sunaikinta didžioji jų dalis. Dėl to kalta medienos pramonė, kurios veikla laikytina didžiausia grėsme išlikusioms pirmykštėms Afrikos džiunglėms.
  • Šiuo metu Europoje auga apie 3 % visų pasaulio pirmykščių miškų. Daugiausia jų —  šiaurinėje Europos dalyje. Europinėje Rusijos dalyje kiekvienais metais sunaikinama apie  150 kvadratinių kilometrų pirmykščių miškų, todėl jų plotas sparčiai mažėja.

Kaip neapsigauti?

 Pirkdami FSC sertifikuotus produktus, atkreipkite dėmesį į etiketę. Šiuo metu medienos ir popieriaus gaminiai žymimi trimis skirtingomis etiketėmis. Jei tik turite galimybę pasirinkti, įsigykite FSC 100 % ar FSC RECYCLED etiketėmis pažymėtus gaminius. FSC MIX žymėjimas atsirado gamintojams susidūrus su problemomis dėl žaliavų.  Pavyzdžiui, anksčiau, norint baldą pažymėti FSC logotipu, reikėjo, kad visi komponentai būtų sertifikuoti. Tai pasiekti buvo sudėtinga, o kai kuriais atvejais – net neįmanoma, nes kai kuriems baldams gaminti naudojama  daug skirtingų komponentų. Dalis jų yra sertifikuoti, o dalis FSC sertifikatų neturi. Ieškant šios problemos sprendimo buvo pasiūlytas specialus žymėjimas FSC MIX, kuris reiškia, kad tik dalis gaminio medienos yra sertifikuota.

Dabar šį žymėjimą naudoja tiek baldų, tiek popieriaus ir pakavimo priemonių gamintojai. Sudėtingiems baldams, kuriems pagaminti naudojama daug įvairių detalių,  toks žymėjimas yra pateisinamas, tačiau renkantis popierių ar jo gaminius, vertėtų ieškoti ne FSC MIX, o FSC 100 % etiketėmis pažymėtos produkcijos.

Ką reiškia FSC etiketė?

FSC ženklas ant medienos ar jos gaminių patvirtina, kad jie pagaminti laikantis griežtų reikalavimų, o žaliavos yra gautos iš sertifikuotų miškų arba medienos gaminių atliekų. FSC etiketėse ant produktų nurodoma papildoma informacija apie gaminio kilmę, sertifikato numeris ir gaminio tipas: 100 %, FSC MIX arba FSC RECYCLED.



 

FSC logotipas. © 1996 Forest Stewardship Council A. C.   

Privačių miškų sertifkavimas grupėmis pagal FSC (atsisiųsti)

 

FSC gamybos grandies sertifikavimas (atsisiųsti)