Mėsinė gyvulininkystė – vis dar nauja žemės ūkio šaka Lietuvoje, intensyviau vystoma vos dešimt metų. Mėsiniai gyvuliai nuo pieninių skiriasi tuo, jog jų pagrindinė paskirtis - mėsos, o ne pieno produkcija.

Kodėl gamtosaugininkai skatina ir remia mėsinių galvijų auginimą? Pagrindinis argumentas - šie gyvuliai gali padėti išsaugoti gamtines buveines. Dauguma  mėsinių galvijų veislių išvestos Škotijos aukštikalnėse, todėl šie gyvuliai prisitaikę prie itin nepalankių aplinkos sąlygų: jie gali ganytis nederlingose pievose ir šlapynėse, kuriose minta pelkiniais bei vandens augalais (nendrėmis, viksvomis, švendrais, krūmais), tad tokių vietovių  nebereikia papildomai šienauti, kirsti sumedėjusios augmenijos. Tuo pačiu tokiose ganyklose formuojasi natūralūs žolynai, didėja biologinė įvairovė, per žolių šaknis tekėdamas vanduo išsifiltruoja, todėl mažinama vandens tarša, Taip pat pievose sukaupiamas didesnis biomasės (anglies kiekis) ir mažinamos šiltnamio dujų emisijos.

Pieninėms karvėms reikia itin sukultūrintų pievų, šiltų pastatų ir intensyvios priežiūros. O mėsinė gyvulininkystė aplinkai daro kur kas mažesnį poveikį. Lietuvoje daugėja ūkininkų, auginančių mėsinius galvijus. Taip pat šią naują žemės ūkio šaką „atrado” sodybų savininkai, turintys kažkiek nedirbamos žemės, mat šie gyvuliai atlieka vietovės priežiūrą neprasčiau už krūmapjoves ir dalgius. Šie gyvuliai gali ir žiemos metu gyventi lauke, jiems užtenka pastatyti pašiūrę, kur jie galėtų pasislėpti nuo vėjo ir kritulių. Šiuo metu Lietuvoje auginama apie 25 000 grynaveislių ir virš 100 000 mišrūnų (mėsinių sukergtų su pieniniais) mėsinių galvijų, pačios populiariausios veislės yra šios: limuzinai, šarolė.

Tačiau gamtinių buveinių priežiūrai labiau tinkalengvesni, ne tokie lepūs gyvuliai. Šios savybės būdingos šių veislių gyvuliams: angusai, galovėjai, hailandai.

Mėsos kokybė

Mėsinių galvijų mėsos kokybė nė iš tolo neprilygsta Lietuvoje paplitusiai pieninių galvijų mėsai. Teisingai užauginto ir laiku paskersto buliaus arba telyčios mėsa vertinama kulinarų, iš jos gaminamas firminis jautienos patiekalas – steikas, tačiau iš likusių dalių galima pagaminti gausybę skanių ir sveikų patiekalų. Jautiena, ypač užauginta natūraliose pievose, gausi vitaminų ir omega rūgščių. Apie jautienos patiekalus jau ima rašyti ir patiekalus ruošti ir mūsų šalies kulinarai. Įsigyti mėsinių galvijų jautienos galima iš gyvulius auginančių ūkininkų, jų kontaktinę informaciją galite gauti iš Lietuvos gamtos fondo.