Vienas efektyviausių buveinių priežiūros būdų – ekstensyvus ganymas. Juodabalės zoologiniame draustinyje (Lazdijų r.), kuris yra vienas iš ekologinio koridoriaus branduolių, buvo įkurtas demonstracinis  mėsinių galvijų ūkis. Šioje balinių vėžlių apsaugai išskirtoje teritorijoje dominuoja žemdirbystei netinkamos šlapynės ir kalvotos vietovės, kuriose galima užauginti kokybišką jautieną. Ekstensyviam auginimui  tinkamų mėsinių galvijų veislės išvestos Škotijos aukštikalnėse, todėl šie gyvuliai prisitaikę prie itin nepalankių aplinkos sąlygų: gali ganytis nederlingose pievose, o šlapynėse minta pelkiniais bei vandens augalais (nendrėmis, viksvomis, švendrais, sumedėjusia augmenija), tad tokių vietovių  nebereikia šienauti ir kirsti karklų.

Ūkis buvo įsteigtas konsultuojant ekspertams iš Pasaulio gamtos fondo Švedijoje (WWF) ir Uplandos fondo (Švedija) bei bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Todėl  daug dėmesio buvo skirta ne tik buveinių priežiūros reikalavimams, bet ir ūkio ekonomikai, gyvūnų gerovei ir mėšlo tvarkymui.

Ūkis įsteigtas ir vystytas etapais:

- ūkio parinkimas

- gyvulių veislės parinkimas

- tvėrimo plano sudarymas

- ganymo plano sudarymas

- stebėsena

- ekonominis ūkio vertinimas

1. Ūkio parinkimas

Iš  pradžių buvo atlikta pirminė ūkių, kurie ūkininkauja LIFE+ projekto vietovėse, atranka. Padedant projekto partneriams – Veisiejų ir Metelių regioninių parkų direkcijoms – bei pasinaudojant kita informacija, buvo atrinkti 6 potencialūs ūkininkai. Projekto komanda kartu su užsienio ekspertais aplankė visus šiuos ūkius, susitiko su ūkininkais, įvertino ūkių galimybes dalyvauti projekte. Atsižvelgta į nuosavos arba nuomojamos žemės plotą projekto vietovėse, galimybę įsigyti ją, laikyti gyvulius, plėsti ūkį. Taip pat atsižvelgta į bendrą ūkio būklę, ūkio dydį, ūkininko motyvaciją dalyvauti projekte. Priešingai nei ankstesniuose LIFE projektuose (LIFE05NAT/LT/000094, LIFE05NAT/DE/00152) pirmenybė nebuvo teikta smulkiems  ūkiams, kurie, kaip parodė 10 metų patirtis, nusivilia gautais gyvuliais tikėdamiesi greito pelno, todėl pasitraukia iš projekto arba nesugeba išplėsti ūkio ir ganomų plotų. Atlikus atranką pasirinktas jaunojo ūkininko Liudo Jurčiukonio ūkis. Jaunasis ūkininkas perėmė ūkį iš tėvų, šiuo metu ūkininkauja didesnėje  nei 1000 ha teritorijoje.

2. Gyvulių veislės ir skaičiaus parinkimas

Tinkamos gyvulių veislės parinkimas yra labai svarbus ūkio steigimo etapas, kuris nulemia ir buveinių tvarkymo kokybę, ir  ūkio tvarumą. Paprastai ūkininkai įsigeidžia intensyvių veislių mėsinių galvijų, kaip pvz. Limuzinų veislės, neįvertindami ganyklų derlingumo. Kadangi mėsinė galvijininkystė Lietuvoje aktyviau plėtojama vos dvidešimt metų, ūkininkams trūksta informacijos apie veisles, jų mišrinimą. Todėl vienas pirmųjų žingsnių Liudo Jurčiukonio ūkyje buvo ekspertų bendravimas su ūkininku patariant veislių klausimais. Atsižvelgiant į projekto tikslus, numatomas ganyklas ir ūkininko norus, buvo nutarta įsigyti 20 Angusų veislės galvijų. Nors angusai  priskiriami ekstensyvioms veislėms, gyvuliai užauga gana sparčiai – per du metus iš jų gaunama geras skerdenos santykis  ir aukštos kokybės mėsa. Kad ūkininko šeima galėtų normaliai išgyventi, reikia auginti 30–60 mėsinių karvių (Stuogė, 2014), todėl ekspertai rekomendavo pradžiai įsigyti ne mažiauę kaip 20  telyčių . Pasirašius sutartį , gyvulių įsigijimu užsiėmė pats ūkininkas.

3. Tvėrimo plano sudarymas

Stacionari tvora yra būtina laikant mėsinius galvijus, ypatingai nuošalesnėse vietose. Elektrinį piemenį gali nutraukti pro šalį bėgantis laukinis žvėris, jis nesulaikys pabaidytos bandos ir pan. Tačiau prieš imantis įrengti stacionarią tvorą, būtina susiplanuoti tveriamą plotą, paskaičiuoti vielos ilgį, reikiamą kuolų skaičių. Dažnai numatytą ganyti plotą kerta įvairūs keliai, todėl gali tekti įrengti pralaidą, arba skaidyti ganyklą į atskirus plotus. Liudo ganyklose, apimančiose 70 ha plotą, buvo numatyta įrengti 5 atskirus ganymo plotus, kadangi tarp Liudo privačios bei nuomojamos žemės plotų įsiterpę kitų savininkų valdos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tvėrimui naudojama lygi viela, o ne spygliuota. Daugiau informacijos apie mėsinių galvijų aptvarus rasite Vadove mėsinių galvijų augintojui (Jamieson, 2013), kurį galite atsisiųsti iš Lietuvos gamtos fondo tinklalapio http://www.glis.lt/?pid=48 .

4. Ganymo plano sudarymas

Ganymo planas užtikrina tinkamą ganymo intensyvumą. Tai visų pirma ir pagalbinė priemonė ūkininkui, bet kartu ir įrankis kontrolei. Galimi nuokrypiai nuo plano dėl pasikeitusių meteorologinių sąlygų, žolės vešlumo, todėl būtina vykdyti reguliarią stebėseną. Įprastai rekomenduojama ganyti iki 1 sąlyginio galvijo viename hektare.  Tačiau nederlingose pievose turėtų ganytis dar mažiau galvijų, Juodabalės zoologiniame draustinyje ganymas buvo paskirstytas penkiose ganyklose, o ganymo laikas parinktas pagal  ganymui tinkamų pievų plotą. Pvz. ganykloje Nr.1 gyvuliai laikyti ilgiau dėl to, jog čia 5 ha buvusio arimo įsėta vietinių žolių mišiniu, o ganykloje Nr.2  dominuoja šlapžemės ir miškingi plotai, kuriuose žolės derlingumas mažesnis. Ganymo planas pavaizduotas 1 lentelėje. Matome, kad žiemos metu gyvuliai ne paliekami ganyklose, o pargenami į šalto tipo tvartus. Nors galima ganyti ir žiemą, tačiau toks gyvulių auginimas  yra sudėtingesnis. Būtina užtikrinti kasdienę priežiūrą, pašarų ir vandens tiekimą, įrengti mobilias šėryklas, kad nebūtų švaistomas pašaras, o mėšlas nesikauptų vienoje vietoje.

5. Stebėsena

Ganymo stebėsena būtina siekiant įgyvendinti gamtotvarkos tikslus . Nors ganymo planas sudaromas remiantis išankstiniu situacijos vertinimu, būtina reguliariai stebėti ganyklas, siekiant įvertinti, ar ganymas vykdomas tinkamai ir išvengti perganymo. Būtina atkreipti dėmesį į augalų sezoniškumą. Gyvuliai kur kas labiau mėgsta jaunus augalus, todėl pavasarį suleidus į vandens telkinius, jie nuskabys jaunas nendres. Stebėjimai atskleidė, jog pakrantės juostoje nuskaboma iki 90% visų nendrių. Vėliau vasarą, įšilus vandeniui, gyvuliai išėda ir suvešėjusius švendrus. Mėsiniai galvijai noriai skabo karklų ūglius, ypač mėgsta atžalas, nulaupo žievę. Tačiau senų peraugusių karklų gyvuliai neįveikia, juos tik aplaužo, todėl senus krūmus būtina iškirsti prieš ganiavą.

1. 6.  Ekonominis vertinimas

Nors ūkio ekonomika ir nėra projekto arba gamtosauginių organizacijų tikslas, tačiau reikia atsižvelgti į  tai, kad buveinių išsaugojimo sėkmė priklauso ir nuo galimybių pelningai parduoti užaugintą produkciją bei gauti pelną, iš kurio išlaikomas ir plečiamas ūkis.

Pateikiame Liudo Jurčiukonio ūkio išlaidų ir pajamų skaičiavimų lentelę, kurią rekomenduojame naudoti steigiant panašaus pobūdžio ūkius. Lentelėje matome, kad ūkio veikla yra pelninga – pajamos viršija išlaidas, tačiau kainos mėsinių galvijų rinkoje yra itin neprognozuojamos, todėl gaunamos pajamos gali tam tikru momentu būti ženkliai mažesnės nei nurodyta lentelėje.

2 lentelė. Ūkio pajamų-išlaidų skaičiavimas

* Apytikslė vieno mėsinio buliuko iki 6 mėn. vidutinė vertė yra 1500 Lt. Telyčaitės  neparduodamos, paliekamos bandos plėtrai.