Per paskutinius kelis dešimtmečius pilkųjų ruonių (Halichoerus grypus) skaičius Baltijos jūroje didėja, dėl šios priežasties daugėja ruonių ir žvejų susidūrimų. Ruoniai išrenka iš statomųjų tinklų lengvai jiems prieinamą žuvį, ją suėda, sudrasko tinklus. Taip pat periodiškai besisukinėdami apie žvejybos įrankius jie atbaido laimikį. Negana to nukentėti gali ir patys ruoniai, ypač jų jaunikliai, kurie įsipainioja į tradicines gaudykles ar tinklus ir juose žūna. 

Mokslinių tyrimų duomenimis, 80 % priegaudos įvyksta būtent tradicinėse, nuo ruonių patekimo neapsaugotose gaudyklėse.
Vis dėlto žala žvejybos įrankiams žvejams sukelia didžiausius nuostolius. Todėl visoje Baltijos jūroje ieškoma prevencinių, nuo ruonių poveikio apsaugančių priemonių, modifikuotų žvejybos įrankių. Nors tokios priemonės, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, yra kuriamos ir testuojamos jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje tokia įranga iki šiol nebuvo išbandyta ir pritaikyta. Lietuva ir Rusija iki šiol yra vienintelės Baltijos regiono valstybės, kurių priekrantėje ruoniams saugios ir atsparios priemonės yra praktiškai netirtos.

Lietuvos gamtos fondas 2018 metais pradėjo vykdyti naują projektą „Pažangių, apsaugotų nuo saugomų jūrinių žinduolių įrankių diegimas Lietuvos priekrantėje ir pasklidosios informacijos apie susidūrimų metu žvejų patiriamą žalą surinkimas“ pagal LR Žemės Ūkio ministerijos inicijuotą paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos pirmojo sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“.
Šio projekto metu buvo siekiama įdiegti ir pritaikyti naujus, ruoniams (ir paukščiams)  saugius bei laimikį nuo ruonių apsaugančius įrankius – pontonines gaudykles – vietinėms žvejybos sąlygoms. Šio projekto metu Lietuvos gamtos fondo ekspertai, bendradarbiaudami su priekrantės žvejais, įgyvendino tokias veiklas:

Dvi modernios ruonių draskymui atsparios pontoninės gaudyklės išbandytos ir pritaikytos vietinėms žvejybos sąlygoms dviejose Baltijos jūros priekrantės vietovėse – Klaipėdoje ir Šventojoje. Kol kas tai vienintelė efektyvi žvejybos priemonė, padedanti žvejams apsaugoti laimikį nuo ruonių.
Kadangi Lietuvos priekrantė skiriasi nuo Skandinavijos šalių pakrantės, kur vyrauja salų archipelagas ir žvejybos įranga būna apsaugota nuo tiesioginės bangų mūšos, šių pontoninių gaudyklių pritaikymas Lietuvos sąlygoms yra žymiai sudėtingesnis. Svarbu išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis šios gaudyklės geriausiai gali būti žvejų naudojamos Lietuvoje ir padidinti jų efektyvumą adaptuojant Lietuvos priekrantei.

2. Gaudyklėse sugauto laimikio analizavimas

Kiekvienas Baltijos jūros pakrantės regionas skiriasi tiek vandens parametrais, tiek reljefu, tiek rūšine įvairove. Pritaikant įrangą svarbu atsižvelgti į gaudomas žuvų rūšis ir žvejų poreikius. Todėl pontoninių gaudyklių bandymo metu atlikta laimikio struktūros gaudyklėse analizė ir vertinimas.

3. Ruonių apsilankymų prie žvejybos įrankių tyrimas

Siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai ir ilgai ruoniai lankosi prie gaudyklių ir kokį galimą poveikį gali turėti laimikiui, įrengtos povandeninės kameros, fiksuojančios ruonių apsilankymo dažnį ir veiklą. Taip pat rinkta pasklidoji informacija apie sugadintus žvejybos įrankius ir laimikį remiantis žvejų renkama informacija.

4. Informavimas

 Vyko du seminarai žvejams bei visuomenės atstovams, mokslininkams, aplinkosaugininkams, kurių metu įrangos panaudojimo galimybes pristatė užsienio ir Lietuvos mokslininkai. Taip pat projekte dalyvaujantys žvejai turėjo galimybę pasisemti gerosios patirties užsienyje iš vietinių įrankius  naudojančių žvejų bei mokslininkų.

Daugiau informacijos: www.baltijoszvejai.lt