Plastiko tarša pasaulyje ir Lietuvoje

Pasaulinė plastiko gamyba padidėjo net 190 kartų! Nuo 1950 iki 2015 metų pagaminamo plastiko kiekis išaugo nuo 2 milijonų tonų iki 407 tonų per metus. Lietuvoje kiekvienais metais susidaro apie 100 000 tonų plastiko atliekų.

Plastikas yra pigi ir ilgaamžė medžiaga, kurią galima panaudoti daugybe įvairių būdų, tačiau jį panaudojus nemaža plastiko atliekų dalis atsiduria jūrose bei vandenynuose.  

Šiuo metu viso pasaulio jūros ir vandenynai susiduria su įvairios kilmės ir dydžio šiukšlėmis. Skaičiuojama, kad 60 - 80 % jūrinių šiukšlių sudaro plastikas, daugiausia itin smulkios dalelės iki 5 mm.Vienkartiniai plastiko gaminiai sudaro 50-80% visų plastiko atliekų pasaulyje. Dažniausiai tai – vienkartiniai maišeliai, įvairios pakuotės bei indai.

Šiukšlės į jūrą patenka iš įvairių šaltinių sausumoje ir jūroje: verslinės žvejybos ir laivybos (tinklai, laivavirvės), prekybos sektoriaus (plastikiniai buteliai, maišeliai, pakuotės). Laikui bėgant stambios plastiko atliekos suskaidomos, o susidariusios smulkios dalelės yra labai lėtai, todėl ilgam lieka (tartum „užkonservuojamos“) jūros dugne.

Mikroplastikai - nematomas pavojus jūroje

Mažos plastiko dalelės (nuo 0,1 µm iki 5 mm) yra priskiriamos mikroplastikams. Mikroplastiko dalelės pagal patekimo į aplinką būdą skirstomos į pirmines ir antrines. Įprastos plastiko atliekos veikiamos įvairių aplinkos veiksnių (ultravioletinių spindulių, mikroorganizmų, mechaninio aplinkos  poveikio ir temperatūros) suskaidomos į mažas daleles - antrinį mikroplastiką. Pirminis mikroplastikas - tai specialiai pagamintos plastiko dalelės, kurios į aplinką patenka jau būdamos mažos. Tiek pirminis, tiek antrinis mikroplastikas ypatingai prisideda prie bendros taršos plastiko atliekomis.

Pagrindiniai mikroplastiko šaltiniai yra:

• Didesni plastiko gaminiai;

• Tekstilės audiniai.

• Skalbimo priemonės;
• Asmeninės higienos;
• Kosmetikos produktai;
• Įvairios plastiko dangos;
• Kelio danga;
• Automobilių padangų nusidevėjimas:
• Medicinos priemonės.

Didžioji mikroplastiko dalis į jūras patenka iš sausumoje esančių šaltinių kartu su nuotekomis ar lietaus vandeniu, pačiame vandenyne susidaro yrant dideliems plastiko gaminiams. Dėl mažo dydžio plastiko dalelės nesunkiai pasklinda aplinkoje, lengvai absorbuoja ir perneša pavojingas chemines medžiagas, o labai mažos kelių mikrometrų dalelės keliauja ir sklinda netgi oru.

Baltijos jūros regione atliktas tyrimas atskleidė, kad kasmet 130 tonų asmens higienos priemonėse esančio mikroplastikosu nuotekomis atkeliauja iš namų ūkių, o dėl neefektyvių filtrų nuotekų valymo įrenginiuose net iki 40 tonų mikroplastiko patenka į Baltijos jūrą.

Ekologinės pasekmės

Aplinkos teršimas plastiku kelia grėsmę jūrų gyvūnijai visame pasaulyje. Užfiksuota daug atvejų, kai jūriniai paukščiai, žinduoliai, žuvys susižeidžia arba žūsta įsipainioję ar bandydami praryti didesnes plastiko šiukšles. Mažesnio tankio lengvesnės plastiko dalelės dažnai aptinkamos viršutiniame vandens sluoksnyje, todėl jas lengvai praryja zooplanktonasir žuvys. Tokių mažų dalelių aptinkama zooplanktone, moliuskuose, kirmėlėse, žuvų ir jūrinių paukščių organizmuose. Didelio tankio  plastiko dalelės nusėda į dugną, kur jas praryja dugno gyvūnai, tokie kaip moliuskai ir kirmėlės. Kuo mažesnės dalelės, tuo didesnė tikimybė, kad jūriniai gyvūnai jas praris arba įtrauks filtruodami vandenį. Smulkios dalelės gali kauptis šių gyvūnų audiniuose ir sutrikdyti natūralius fiziologinius procesus. Prarytos  mikroplastiko dalelės mitybos grandine gali keliauti toliau, patekti į kitų jūrinių gyvūnų, galbūt net žmogaus,  organizmą. 

Toksikoliginis efektas

Mikroplastiko dalelės kaip ir visas plastikas, savo sudėtyje gali turėti itin kenksmingų priedų, tokių kaip bisfenolis A, kurie patakę į organizmą gali sutrikdyti endokrininės sistemos veiklą. Šios mažos plastiko dalelės aplinkoje taip pat veikia kaip tam tikri „magnetai“ ir geba absorbuoti jūrinėje aplinkoje esančias įvairias medžiagas bei patvariuosius organinius teršalus (POP). Kai dalelės praryjamos, šie teršalai patekta į organizmus, todėl kyla grėsmė jų būklei, o riebaluose tirpūs teršalai gali būti kaupiami organizmų riebaliniuose audiniuose ir taip patekti į mitybos grandinę, tokiu būdu gali pasiekti ir žmogų.

Kosmetikos ir asmens higienos priemonės

Mikroplastiko dalelės yra naudojamos daugybėje įvairių kosmetikos priemonių bei asmeninės higienos prekių: šveičiančios dalelės šveitikliuose, norimą konsistenciją, tirštumą, spalvą suteikiančios medžiagos kremuose kūnui ir veidui, dekoratyvinės kosmetikos priemonėse, dantų pastose, šampūnuose ir kt. Skirtingų produktų sudėtyje aptinkama nuo 1% iki 90 % plastiko dalelių. Daugelis tokių prekių yra nuplaunamos, jas panaudojus jose  esančios dalelės su buitinėmis nuotekomis nuteka į nuotekų valymo įrenginius arba tiesiogiai patenka į upes, ežerus, jūras. 

Mes siekiame:

• Kad būtų uždrausta naudoti mikroplastiko daleles asmens higienos produktuose, sumažintas vienkartinio plastiko naudojimas; 
• Kad ES įsipareigotų 50 % sumažinti jūrinių šiukšlių iki 2025 m.;
• Kad Baltijos jūros regiono šalys visiškai įgyvendintų Helsinkio komisijos regioninį veiksmų planą dėl jūrinių šiukšlių, taikydamos inovatyvias ir efektyvias priemones.

Ką gali padaryti valstybė, verslas, moklas bei visuomenė?

Valstybė:

• Uždrausti ar sumažinti vienkartinio plastiko gamybą ir pardavimą
• Skatinti  mokslinius tyrimus ieškant plastiko alternatyvų
• Organizuoti efektyvų plastiko atliekų surinkimą ir perdirbimą
• Uždrausti ar sumažinti mikroplastiko dalelių naudojimą kosmetikoje bei asmens higienos priemonese
• Skatinti ir remti aplinkai draugišką bei atsakingą  verslą

 Verslas:

• Sumažinti perteklinių pakuočių naudojimą
• Gamyboje naudoti medžiagas iš perdirbtų atliekų
• Atsisakyti  ar sumažinti vienkartinio plastiko gaminių vartojimą  naudojant alternatyvas
• Biuruose, gamyklose, prekybos vietose įdiegti tinkamų perdirbimui atliekų surinkimą ar jų daugkartinį panaudojimą
• Asmens higienos priemonių bei kosmetikos gamyboje nenaudoti mikroplastiko dalelių, jas pakeisti natūraliomis ar nekenksmingomis medžiagomis

 Mokslas ir technologijos:

• Sukurti ir padėti įgyvendinti naujus technologinius ir dizaino sprendimus parduotuvėms, gamybos procesams, pristatymo ir kitoms sritims, kuriose naudojamas vienkartinis plastikas
• Tirti ar prisidėti prie tyrimų susijusių su plastiko tarša aplinkoje, atlikti aplinkos monitoringą

Visuomenė:

• Stengtis sumažinti kasdienių plastiko atliekų susidarymą
• Prisijungti prie iniciatyvų susijusių su plastiko taršos mažinimu aplinkoje
• Būti pilietiškai atsakingu: informuoti šeimos narius, draugus, bendruomenę apie plastiko žalą bei galimus kasdienius šios problemos sprendimo būdus
• Atsisakyti kosmetikos ir asmens higienos priemonių, kuriose yra mikroplastiko

KVIEČIAME ATSISIŲSTI LIETUVOS GAMTOS FONDO SUDARYTĄ PRODUKTŲ SU MIKROPLASTIKAIS SĄRAŠĄ IR ATSIŽVELGTI Į JĮ RENKANTIS KOSMETIKOS BEI ASMENS HIGIENOS PRODUKTUS.

Projektas "Plasic Free Ocean"

Lietuvos gamtos fondas kartu su kitomis organizacijomis kartu vykdo projektą "Plastic Free Ocean". Daugiau informacijos apie projektą:

https://ccb.se/plastic-free-ocean/?fbclid=IwAR27qcqj8YWOcBqR-Y9BLd-0q0kGpaQVOzgp1CpmdPQvvOxn0iAF8jakle0 

Kviečiame į projekto konferencriją birželio 8 -9 d. Registacija rasite čia https://ccb.se/?event=plastic-free-ocean-final-conference

Nuordos, informacijos šaltiniai:

Remiantis “Eurostatas”, “Aplinkos apsaugos instituto”, “National Geographic” duomenimis

organizacijos BUND puslapyje http://www.bund.net/mikroplastik (vokiečių kalba);

Nuotraukos: ©  BUND, S. Glinka;

© BUND, F. Biener