Baltija be plastiko

Metinė plastiko gamyba pasaulyje išaugo nuo 5 milijonų tonų 1950-aisiais iki daugiau nei 280 milijonų tonų šiandien. Plastikas yra pigi ir ilgaamžė medžiaga, kurią galima panaudoti daugybe įvairių būdų, tačiau jį panaudojus nemaža plastiko atliekų dalis atsiduria jūrose bei vandenynuose.

Šiuo metu viso pasaulio jūros ir vandenynai susiduria su įvairios kilmės ir dydžio šiukšlėmis. Skaičiuojama, kad 60 - 80 % jūrinių šiukšlių sudaro plastikas, daugiausia itin smulkios dalelės iki 5 mm. Šiukšlės į jūrą patenka iš įvairių šaltinių sausumoje ir jūroje: verslinės žvejybos ir laivybos (tinklai, laivavirvės), prekybos sektoriaus (plastikiniai buteliai, maišeliai, pakuotės). Laikui bėgant stambios plastiko atliekos suskaidomos, o susidariusios smulkios dalelės yra labai lėtai, todėl ilgam lieka (tartum „užkonservuojamos“) jūros dugne.

Mikroplastikai - nematomas pavojus jūroje

Mažos plastiko dalelės (nuo 0,1 µm iki 5 mm) yra priskiriamos mikroplastikams. Mikroplastiko dalelės pagal patekimo į aplinką būdą skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminiai mikroplastikai specialiai gaminami tiesioginiam vartojimui, o antriniai mikroplastikai susidaro skylant didesnėms plastiko atliekoms.

Pagrindiniai mikroplastiko šaltiniai yra:

  • Didesni plastiko gaminiai;
  • Skalbimo priemonės;
  • Asmeninės higienos;
  • Kosmetikos produktai;
  • Medicinos priemonės;
  • Tekstilės audiniai.

Didžioji mikroplastiko dalis į jūras patenka iš sausumoje esančių šaltinių kartu su nuotekomis ar lietaus vandeniu, pačiame vandenyne susidaro yrant dideliems plastiko gaminiams. Dėl mažo dydžio plastiko dalelės nesunkiai pasklinda aplinkoje, lengvai absorbuoja ir perneša pavojingas chemines medžiagas, o labai mažos kelių mikrometrų dalelės keliauja ir sklinda netgi oru.

Baltijos jūros regione atliktas tyrimas atskleidė, kad kasmet 130 tonų asmens higienos priemonėse esančio mikroplastikosu nuotekomis atkeliauja iš namų ūkių, o dėl neefektyvių filtrų nuotekų valymo įrenginiuose net iki 40 tonų mikroplastiko patenka į Baltijos jūrą.

Ekologinės pasekmės

Aplinkos teršimas plastiku kelia grėsmę jūrų gyvūnijai visame pasaulyje. Užfiksuota daug atvejų, kai jūriniai paukščiai, žinduoliai, žuvys susižeidžia arba žūsta įsipainioję ar bandydami praryti didesnes plastiko šiukšles. Mažesnio tankio lengvesnės plastiko dalelės dažnai aptinkamos viršutiniame vandens sluoksnyje, todėl jas lengvai praryja zooplanktonasir žuvys. Tokių mažų dalelių aptinkama zooplanktone, moliuskuose, kirmėlėse, žuvų ir jūrinių paukščių organizmuose. Didelio tankio  plastiko dalelės nusėda į dugną, kur jas praryja dugno gyvūnai, tokie kaip moliuskai ir kirmėlės. Kuo mažesnės dalelės, tuo didesnė tikimybė, kad jūriniai gyvūnai jas praris arba įtrauks filtruodami vandenį. Smulkios dalelės gali kauptis šių gyvūnų audiniuose ir sutrikdyti natūralius fiziologinius procesus. Prarytos  mikroplastiko dalelės mitybos grandine gali keliauti toliau, patekti į kitų jūrinių gyvūnų, galbūt net žmogaus,  organizmą. 

Toksikoliginis efektas

Mikroplastiko dalelės kaip ir visas plastikas, savo sudėtyje gali turėti itin kenksmingų priedų, tokių kaip bisfenolis A, kurie patakę į organizmą gali sutrikdyti endokrininės sistemos veiklą. Šios mažos plastiko dalelės aplinkoje taip pat veikia kaip tam tikri „magnetai“ ir geba absorbuoti jūrinėje aplinkoje esančias įvairias medžiagas bei patvariuosius organinius teršalus (POP). Kai dalelės praryjamos, šie teršalai patekta į organizmus, todėl kyla grėsmė jų būklei, o riebaluose tirpūs teršalai gali būti kaupiami organizmų riebaliniuose audiniuose ir taip patekti į mitybos grandinę, tokiu būdu gali pasiekti ir žmogų.

Kosmetikos ir asmens higienos priemonės

Mikroplastiko dalelės yra naudojamos daugybėje įvairių kosmetikos priemonių bei asmeninės higienos prekių: šveičiančios dalelės šveitikliuose, norimą konsistenciją, tirštumą, spalvą suteikiančios medžiagos kremuose kūnui ir veidui, dekoratyvinės kosmetikos priemonėse, dantų pastose, šampūnuose ir kt. Skirtingų produktų sudėtyje aptinkama nuo 1% iki 90 % plastiko dalelių. Daugelis tokių prekių yra nuplaunamos, jas panaudojus jose  esančios dalelės su buitinėmis nuotekomis nuteka į nuotekų valymo įrenginius arba tiesiogiai patenka į upes, ežerus, jūras. 

Mikroplastiko tipas

(INCI pavadinimas)

Pagrindinės funkcijos

Polyethylene (PE)

  • Šveičia
  • Formuoja plėvelę, kurį pagerina produkto pasidengimą
  • Kontroliuoja klampumą ir konsistenciją
  • Suriša pudras bei įvairius birius ingredientus

Polypropylene (PP)

  • Didina klampuma bei tirštumą
  • Didina apimtį, užpildo

Polyethylene-terephthalate (PET)

  • Šveičia
  • Formuoja plėvelę, kurį pagerina produkto pasidengimą
  • Atlieka plaukų fiksaciją
  • Kontroliuoja klampumą ir konsistenciją
  • Gerina estetinį vaizdą (blizgučiai, dalelės ir kt.)

Nylon-12

  • Didina klampuma bei tirštumą
  • Didina apimtį
  • Maskuoja/užpildo raukšles ar kitus veido nelygumus

Nylon-6

  • Didina klampuma bei tirštumą
  • Didina apimtį

Polyurethane (PUR)

  • Formuoja plėvelę, kurį pagerina produkto pasidengimą

Acrylates Copolymer (AC)

  • Suriša įvairias medžiagas
  • Atlieka plaukų fiksaciją
  • Formuoja plėvelę, kurį pagerina produkto pasidengimą
  • Suriša, sustingdo medžiagas, neleidžia didesnio tankio ingredientas nugrimzti į dugną


Mes siekiame:

  • Kad būtų uždrausta naudoti mikroplastiko daleles asmens higienos produktuose 
  • Kad ES įsipareigotų 50 % sumažinti jūrinių šiukšlių iki 2025 m. 
  • Kad Baltijos jūros regiono šalys visiškai įgyvendintų Helsinkio komisijos regioninį veiksmų planą dėl jūrinių šiukšlių, taikydamos inovatyvias ir efektyvias priemones

 

Kaip Tu gali prisidėti?

  • Rūšiuok ir atiduok perdirbti plastiko atliekas
  • Atsisakyk produktų, kuriuose yra mikroplastiko
  • Dalyvauk pajūrio valymo nuo šiukšlių akcijose
  • Paremk organizacijas, kurios kovoja su jūrinių šiukšlių problema

 

KVIEČIAME ATSISIŲSTI LIETUVOS GAMTOS FONDO SUDARYTĄ PRODUKTŲ SU MIKROPLASTIKAIS SĄRAŠĄ IR ATSIŽVELGTI Į JĮ RENKANTIS KOSMETIKOS BEI ASMENS HIGIENOS PRODUKTUS.

 

Išsamesnė informacija: 

organizacijos BUND puslapyje http://www.bund.net/mikroplastik (vokiečių kalba);

Nuotraukos: ©  BUND, S. Glinka;

© BUND, F. Biener