Baltija be plastiko

Mikroplastikai - nematomas pavojus jūroje

Metinė plastiko gamyba pasaulyje išaugo nuo 5 milijonų tonų 1950-aisiais iki 280 milijonų tonų šiandien. Iš daugybės egzistuojančių plastiko rūšių dažniausiai naudojamas polietilenas (PE) ir polipropilenas (PP). Plastikas yra pigi ir ilgaamžė medžiaga, kurią galima panaudoti daugybe įvairių būdų, tačiau masinė plastiko gamyba, aplinkos teršimas plastiko atliekomis ir lėtas plastiko irimas gamtoje kelia aplinkosaugos problemų.

Jūrinės šiukšlės

Jūrinė aplinka yra užteršta įvairiomis šiukšlėmis. Skaičiuojama, kad 60-80 % jūrinių šiukšlių sudaro plastikas, daugiausia itin smulkios dalelės iki 5 mm. Šiukšlės į jūrą patenka iš įvairių šaltinių sausumoje ir jūroje: verslinės žvejybos ir laivybos (tinklai, laivavirvės), prekybos sektoriaus (plastikiniai buteliai, maišeliai, pakuotės). Laikui bėgant stambios plastiko atliekos suskaidomos, o susidariuosios smulkios dalelės yra labai lėtai, todėl ilgam lieka (tartum „užkonservuojamos“), jūros dugne.

Mikroplastikas

Mikroplastikams priskiriamos mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, kurios susidaro iš daugybės pirminių  ir antrinių šaltinių. Pirminiai mikroplastikai specialiai gaminami smulkūs, o antriniai mikroplastikai susidaro skylant didesnėms plastiko šiukšlėms. Taršos mikroplastiku šaltiniai yra didesni plastiko gaminiai, skalbimo priemonės, asmeninės higienos, kosmetikos produktai, medicinos priemonės ir tekstilės audiniai. Į jūras mikroplastikas atnešamas su nuotekomis ar lietaus vandeniu bei susidaro yrant dideliems plastiko gaminiams. Mikroplastiko dalelės lengvai pasklinda aplinkoje, gali kaupti ir pernešti pavojingas chemines medžiagas, o pašalinti jas labai sudėtinga, todėl jūrų tarša mikroplastiku kelia didelį susirūpinimą.

Ekologinės pasekmės

Aplinkos teršimas plastiku kelia grėsmę jūrų gyvūnijai visame pasaulyje. Užfiksuota daug atvejų, kai jūriniai paukščiai, žinduoliai, žuvys susižeidžia arba žūsta įsipainioję ar bandydami praryti plastiko šiukšles. Mikroplastiko dalelių aptinkama zooplanktone, moliuskuose, kirmėlėse, žuvų ir jūrinių paukščių organizmuose. Mažesnio tankio lengvesnės plastiko dalelės dažnai aptinkamos viršutiniame vandens sluoksnyje, todėl jas lengvai praryja zooplanktonas ir žuvys. Didelio tankio sunkesnės plastiko dalelės nusėda į dugną, kur jas praryja dugno gyvūnai, tokie kaip moliuskai ir kirmėlės. Kuo mažesnės dalelės, tuo didesnė tikimybė, kad jūriniai gyvūnai jas praris arba įtrauks filtruodami vandenį. Smulkios dalelės gali kauptis šių gyvūnų audiniuose ir sutrikdyti natūralius fiziologinius procesus. Prarytos  mikroplastiko dalelės mitybos grandine gali keliauti toliau, patekti į kitų jūrinių gyvūnų, galbūt net žmogaus,  organizmą. 

Toksikoliginis efektas

Mikroplastiko dalelės ne tik sukelia tiesiogines fiziologines pažaidas patekusios į virškinimo traktą, bet ir gali chemiškai reaguoti su metalais ir atspariais organiniais teršalais (POP), kaupti juos dalelių paviršiuje. Kai dalelės praryjamos, šie teršalai gali patekti į jūrinius organizmus, todėl kyla grėsmė, kad riebaluose tirpūs teršalai gali būti kaupiami jūrinių organizmų riebalų audiniuose ir taip patekti į mitybos grandinę.

Kosmetikos ir asmens higienos priemonės

Mikroplastiko dalelės yra naudojamos daugybėje įvairių kosmetikos priemonių: šveičiančios dalelės šveitikliuose, norimą konsistenciją, tirštumą, spalvą suteikiančios medžiagos kremuose kūnui ir veidui, dekoratyvinės kosmetikos priemonėse. Skirtingų produktų sudėtyje aptinkama nuo 1% iki 90 % plastiko dalelių. Nuplaunamose priemonėse esančios dalelės su buitinėmis nuotekomis patenka į upes, ežerus, jūras. Baltijos jūros regione atliktas tyrimas atskleidė, kad kasmet 130 tonų asmens higienos priemonėse esančio mikroplastiko su nuotekomis atkeliauja iš namų ūkių, o dėl neefektyvių filtrų nuotekų valymo įrenginiuose net iki 40 tonų mikroplastiko patenka į Baltijos jūrą.

Mes siekiame:

  • Kad būtų uždrausta naudoti mikroplastiko daleles asmens higienos produktuose 
  • Kad ES įsipareigotų 50 % sumažinti jūrinių šiukšlių iki 2025 m. 
  • Kad Baltijos jūros regiono šalys visiškai įgyvendintų Helsinkio komisijos regioninį veiksmų planą dėl jūrinių šiukšlių, taikydamos inovatyvias ir efektyvias priemones

 

Kaip Tu gali prisidėti?

  • Rūšiuok ir atiduok perdirbti plastiko atliekas
  • Atsisakyk produktų, kuriuose yra mikroplastiko
  • Dalyvauk pajūrio valymo nuo šiukšlių akcijose
  • Paremk organizacijas, kurios kovoja su jūrinių šiukšlių problema

 

Išsamesnė informacija: 

organizacijos BUND puslapyje http://www.bund.net/mikroplastik (vokiečių kalba);

Nuotraukos: ©  BUND, S. Glinka;

© BUND, F. Biener