ATSAKINGAS ŽUVIES IR JŪROS PRODUKTŲ VARTOJIMAS

Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad pereikvoti 52 proc. pasaulio žuvies išteklių, dar 28 proc. – ženkliai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Jei norime išsaugoti tai, ką dar galima išsaugoti, kai kurių rūšių žvejybą ir vartojimą reikia sumažinti arba net laikinai sustabdyti, kad tų žuvų ištekliai spėtų atsigauti.

Pateikiame dešimties žuvų ir jūros gėrybių sąrašą, kurių rekomenduojame atsisakyti, nes jų ištekliai sparčiai nyksta arba jų vartojimas daro didelę žalą aplinkai. Daugiau informacijos šia tema rasite Lietuvos gamtos fondo išleistame žuvies ir jūros produktų vadove sąmoningam vartotojui "Ar žinote, kokią žuvį šiandien valgysite?"

NEPIRKITE! LEISKITE GAMTAI ATSIGAUTI!

Jūros ešerys (Sebastes marinus)

Jūros ešeriai panašūs į gėlavandenius ešerius, bet priklauso kitam žuvų būriui. Tai giliuose vandenyse gyvenančios žuvys, sutinkamos nuo 50 iki 1000 m gylyje. Jūros ešerius galima atpažinti iš raudonos spalvos, taip pat išsiskiria didelės akys ir į priekį išsišovusi apatinė žiočių dalis. Jūros ešerys gali užaugti iki metro ilgio ir sverti iki 15 kg. Ši žuvis subręsta tik 10 – 12 gyvenimo metais, kai užauga iki 30 – 40 cm ilgio. Gyvena daugiausiai Šiaurės Atlante nuo Špicbergeno salos iki Šiaurės Amerikos pakrantės.

Jūros ešeriai žvejojami traluojant priedugninius sluoksnius, taip pat sugaunami kaip priegauda tralais gaudant kitų rūšių žuvis.

REKOMENDACIJA. Venkite pirkti šias giliuose vandenyse gyvenančias žuvis, nes jų ištekliai yra pereikvoti. Dėl lėto augimo ir brendimo jos yra ypatingai jautrios pergaudymui.

Jūros lydeka (Merluccius gentis)

Jūros lydekos yra giminingos menkėms. Tai dugninės žuvys, gyvenančios 50 – 1000 m gylyje. Jos užauga truputį ilgesnės nei metras ir gali sverti apie 15 kg. Jūros lydekos paplitusios Šiaurės bei Pietų Atlante. Gaudomos dugniniais tralais ir ūdomis.

Po pavadinimu jūros lydeka parduotuvėse ir kitose prekyvietėse dažniausiai slepiasi ne viena žuvų rūšis. Būkite atidūs rinkdamiesi jūrines lydekas – visų jų mažėja, tik europinių paprastųjų jūrinių lydekų (Merluccius merluccius) ir ilgųjų jūrinių lydekų (Merluccius productus) yra likę kiek daugiau. Ši žuvis labai dažnai naudojama žuvies pirštelių ar krabų lazdelių gamyboje, deja, dažniausiai ant pakuočių trūksta tikslaus naudotos žuvies pavadinimo.

REKOMENDACIJA. Jūros lydekų ištekliai sparčiai nyksta. Venkite pirkti jūros lydekas, išskyrus dvi jų rūšis: paprastąsias ir ilgąsias jūrines lydekas. 

Paltusas ir juodasis paltusas

(Hippoglossus hippoglossus, Reinhardtius hippoglossoides)

Paltusas – itin plėšri žuvis, mintanti menkėmis ir kitomis žuvimis. Paltusai savo dydžiu išsiskiria iš visų plekšninių žuvų. Kai kurie milžinai gali užaugti iki 3 – 4 m ilgio ir sverti 300 kg. Paltusai sugaunami prie Grenlandijos, Niūfaundlendo, Airijos, Škotijos krantų, Barenco jūroje ir palei Norvegijos krantus. Šios žuvys taip pat auginamos ūkiuose Norvegijoje ir Ispanijoje.

Paltusai yra smarkiai pergaudyti, nes dėl lėto augimo ir brendimo jie yra itin jautrūs intensyviai žvejybai. Beveik visur šių žuvų sugavimai šiuo metu yra smarkiai sumažėję. ES įstatymai reglamentuoja, jog etiketėse turi būti nurodyta, ar ši žuvis užauginta, ar sužvejota. Perskaitykite, kas rašoma etiketėje, nes natūraliai paltusų populiacijai gresia išnykimas.

REKOMENDACIJA. Nepirkite šių žuvų, nes jų ištekliams gresia išnykimas.

Jūrų velnias (Lophius piscatorius)

Jūrų velnias yra lėta ir vangiai judanti dugninė žuvis, plaukiojanti 20 – 1000 m gylyje. Pilnai užaugusi gali pasiekti 2 m ilgį. Pirmieji trys nugarinio peleko spinduliai su odos skiaute viršuje yra virtę savotiška „meškere“, kurią virpindamas virš savo didžiulės burnos jūrų velnias vilioja grobį – žuvis, vėžiagyvius ir kitus didesnius jūrinius gyvūnus, retkarčiais jų skrandžiuose randama net paukščių. Ši žuvis dėl tokios medžioklės strategijos daugelyje kalbų yra vadinama „žuvimi meškeriotoja“.

Jūrų velnias paplitęs visose Atlanto vandenyno pakrantėse, Viduržemio ir Juodojoje jūrose, taip pat Baltijos jūros pietvakarinėje dalyje, Skagerako, Kategato ir Orezundo sąsiauriuose. Jūrų velniai dažniausiai sugaunami kaip priegauda tralais, gaudant kitas žuvis ar krevetes, tačiau pastaruoju metu prasidėjo tikslingas jų gaudymas.

REKOMENDACIJA. Jūrų velniai lėtai auga, o lytinę brandą pasiekia gana vėlai, todėl jų populiacija yra jautri žvejybos poveikiui. Derėtų atsisakyti pirkti šią žuvį, kadangi esamos žinios apie išteklių dydį ir kasmetinius sugavimus yra ribotos. Vietoj jų verčiau pirkite gerai pažįstamas žuvis, kurių ištekliai yra naudojami tausiai.

Ungurys (Anguilla anguilla)

Ungurių gyvenimo ciklas yra ganėtinai neįprastas, apie jį vis dar mažai žinoma. Unguriai gyvena labai ilgai, yra duomenų, jog kai kurie jų yra pasiekę 100 metų amžių. Unguriai sutinkami Šiaurės Atlante, Baltijos ir Viduržemio jūrose, kur jie migruoja į upes ir upelius užaugti ir subręsti.

Visi unguriai neršia Sargaso jūroje (skalaujančioje Karibų salas ir Šiaurės Amerikos rytinę pakrantę), o lervutės į Europą sugrįžta pasinaudodamos Golfo srove. Jos pasiekia Europą tik po 3 metų kelionės ir tuo metu jau yra vadinamos stikliniais unguriukais, kadangi jų kūnas būna visiškai permatomas. Patelės tuomet migruoja į vidaus vandenis, o patinėliai pasilieka jūrų priekrantėje arba upių žiotyse.

Ungurių ištekliams yra iškilusi grėsmė, kadangi stiklinių unguriukų skaičius, pasiekiantis Europos krantus, kasmet vis mažėja. Viena iš priežasčių – nelegali jų žvejyba. Stikliniai unguriukai tiekiami žuvininkystės ūkiams, auginantiems ungurius, mat unguriai nelaisvėje nesidaugina. Daugelyje Baltijos valstybių ungurių žūklė yra draudžiama, o pats ungurys įrašytas į Raudonąsias knygas kaip saugoma rūšis.

REKOMENDACIJA. Nepirkite nei laukinių, nei užaugintų ūkiuose ungurių, kadangi jie visi priklauso tai pačiai nykstančiai rūšiai. 

Tilapija

Tilapijomis vadinama ne viena žuvų rūšis, o apie šimto rūšių žuvų grupė. Dažniausiai parduotuvėse ir kitose prekyvietėse galima nusipirkti nilinės tilapijos (Oreochromis niloticus), auksinės tilapijos (O. aureus), taip pat mozambikinės tilapijos (O. mossambicus)

Tilapijos kilusios iš Afrikos, ūkiuose auginamos jau daugiau kaip 3000 metų. Jos gyvena gėlame ir apysūriame vandenyje ir yra visaėdės. Tilapijos auginamos Afrikoje ir Azijos tolimuosiuose rytuose, siekiant patenkinti vietines bei smarkiai augančias užsienio rinkas. Tropinėmis sąlygomis šią rūšį auginti gana paprasta, o auginant atšiauresnėmis – vanduo turi būti šildomas, tam dažnai panaudojama įvairių jėgainių ir fabrikų sugeneruojama šiluma. Natūraliai gyvenančių tilapijų žvejyba šiuo metu nebeneša pelno, todėl kuriasi vis daugiau smulkių žuvininkystės ūkių, kuriuose, siekiant kuo didesnio pelno, žuvys su pašarais gauna augimo hormonų ir antibiotikų. Kad žuvų auginimo kaštai liktų maži, tilapijos ūkiuose veisiamos retai, reproduktoriai dažniausiai sugaunami natūraliuose vandens telkiniuose.

REKOMENDACIJA. Venkite pirkti tilapijas, kadangi jų ūkiai Azijoje yra prastai tvarkomi ir beveik nekontroliuojami, o hormonų ir antibiotikų naudojimas ir kontrolė yra nereglamentuoti.

Tunas (Thunnus gentis)

Tunas – viena populiariausių žuvų parduotuvėse. Šios rūšies žuvys gyvena nemažais būriais, nuo 50 iki 1000 žuvų viename. Tunai – greiti ir ištvermingi plaukikai, todėl labai daug laiko praleidžia ieškodami mažesnių žuvų ir kalmarų būrių. Didžiausi užaugantys tunai yra paprastieji tunai (Thunnus thynnus). Didžiausias sugautas paprastasis tunas svėrė 900 kg ir buvo 5 m ilgio. Deja, šiandien tokie milžinai – retenybė.

 Įvairios tunų rūšys yra paplitusios Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje, taip pat Indijos ir Ramiajame vandenyne. Paprastasis tunas intensyviai žvejojamas, nors jo ištekliai jau senokai pergaudyti. Kitos populiarios tunų rūšys, pavyzdžiui, gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares), taip pat yra pergaudytos.

REKOMENDACIJA. Pirkdami tuną pasidomėkite, kokia tai rūšis. Nepirkite paprastojo tuno, gelsvauodegio tuno – jų ištekliai maksimaliai išnaudojami, o kai kuriais atvejais yra net ir pereikvoti. Priklausomai nuo naudojamos žvejybos įrangos kaip priegauda sugaunama daug kitų rūšių žuvų, taip pat delfinų ir vėžlių. Jei vis dėlto renkatės tuną, tai rinkitės dryžąjį tuną, kurio ištekliai yra šiek tiek gausesni.

Riebžuvė, geltondryžė riebžuvė

(Lepidocybium flavobrunneum)

Ši žuvis ne veltui yra vadinama riebžuve. Ji nesugeba suskaidyti vaško esterių – gempylotoksinų, kurių gausu šių žuvų mityboje. Jie kaupiasi raumenyse ir sudaro 14 – 25 proc. žuvies svorio. Labai dažnai visame pasaulyje ji yra painiojama su taukine skumbre (Ruvettus pretiosus), kurios mėsa akivaizdžiai nusileidžia riebžuvės mėsai. Žmonėms, turintiems silpną virškinimo sistemą, nepatartina valgyti riebžuvės. Dėl sukeliamų virškinimo negalavimų prekyba riebžuve uždrausta Italijoje ir Japonijoje.

REKOMENDACIJA. Riebžuvė gimininga tunui. Jos ištekliai, kaip ir tunų, yra pergaudyti, todėl nepirkite šios žuvies. 

Tropinės krevetės 

Parduotuvėse ir restoranuose didelės tropinės krevetės dažnai vadinamos tigrinėmis krevetėmis, baltakojėmis ar didžiosiomis krevetėmis.

Tiek laukinių krevečių žvejyba, tiek krevečių auginimas ūkiuose yra susiję su neigiamais padariniais gamtai. Laukinės krevetės yra gaudomos tralais, kurie pažeidžia dugno bendrijas, kenkia koralams ir kitiems dugno gyvūnams. Į tralus kaip priegauda pakliūva vėžliai ir daug kitų rūšių organizmų. Tuo tarpu specializuotos krevečių fermos yra viena iš pagrindinių grėsmių ir taip mažėjantiems mangrovių miškams. Mangrovių miškai yra kertami, kad krevečių ūkiai turėtų vietos, kur plėstis.

REKOMENDACIJA. Nepirkite šių krevečių, kadangi kiekviena nupirkta krevetė tik padidina Pietryčių Azijoje gamtai daromą žalą.

Krevetės, paprastoji šiaurinė krevetė

(Pandalus borealis)

Paprastoji šiaurinė krevetė gyvena ant minkšto dugno 50 – 500 m gylyje, Šiauriniame Atlante. Krevetės poruojasi rudenį, patelė apvaisintus kiaušinėlius tarp savo galinių kojų nešiojasi visą žiemą. Užaugusi krevetė gali pasiekti 16 – 17 cm ilgį. Įdomu tai, kad šios krevetės vienu metu yra ir patelės, ir patinėliai. Kol krevetės jaunos, jos būna patinėliai, o vėliau jų lytinė sistema persitvarko ir patinėliai virsta patelėmis.

Krevetės gaudomos dugniniais tralais – ypač žalingu žvejybos įrankiu, kuris tempiamas gremžia jūros dugną ir sunaikina bei pagauna labai daug gyvūnų, kurie vėliau negyvi per laivo bortą išmetami atgal į jūrą.

REKOMENDACIJA. Šiaurinės krevetės gaudomos labai intensyviai, todėl jų ištekliai sunkiai atsikuria. Be to, jų žūklė tralais daro didelę žalą dugno bendrijoms ir pasižymi didele priegauda. Nepirkite šių jūros gėrybių.